Stebės kameros

Žiema – kontrabandininkams atostogų metas. Sniegas miške nepalankus nelegalių cigarečių nešikams, todėl Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnai gali skirti dėmesio atvykusiems žurnalistams.

Gaudyti kontrabandininkus tapo pasieniečių kasdienybe, tačiau pagrindinis tarnybos tikslas – palaikyti nustatytą valstybės sienos teisinį režimą ir atitikti šalies narystės ES reikalaujamą sienų kontrolės lygį. Pagrindiniai prioritetai teikiami valstybės sienai su Baltarusija ir Rusija, išorinėms ES sienoms.

Druskininkų užkardos žinioje yra du sienos su Baltarusija kontrolės punktai, saugoma juosta tęsiasi beveik 30 km. Tarptautinis Raigardo pasienio kontrolės punktas veikia visą parą, dvišalis Latežerio – nuo 8 iki 18 val.

"Su mūsų apylinkėmis besiribojančiais regionais Baltarusija įvedė bevizį režimą. Pakanka turistinių vizų. Tačiau kol kas didelio lietuvių srauto į Baltarusiją nefiksuojame. Ir šiaip skaičiuojama, kad iš keliaujančiųjų per mūsų kontrolės punktus 70 proc. yra baltarusiai ir vos 30 proc. – lietuviai", – statistika pasidalijo Druskininkų užkardos vadas Ričardas Birvinskas.

Pasijuokėme, kad baltarusiams verta vilioti turistus iš Lietuvos. Jau kitą rudenį planuojamą šią pasienio atkarpą modernizuoti ir įdiegti vaizdo stebėjimo kameras. Tokia apsauga gerokai prikirps uodegas kontrabandininkams.

"Pagėgių pasienio ruožo modernizavimas – puikus pavyzdys. Iki įrengiant vaizdo stebėjimo kameras, buvo mestos didelės pajėgos prieš kontrabandą, tačiau ji vis tiek vyko. Įdiegus modernią stebėjimo sistemą Pagėgiuose rūpesčių gerokai sumažėjo", – palygino R.Birvinskas.

Klaidina navigacija

Sienos apsauga vyksta nenutrūkstamai. Penkios pasieniečių pamainos slenkamuoju grafiku keičia viena kitą. Šioje specifinėje valstybės tarnyboje ne tik visiems įsivaizduojamas žingsniavimas lygiagrečiai žaliosios valstybės juostos. Dvi dėmesio reikalaujančios antiįstatyminės veikos sugadina nemažai pasieniečių nervų.

Viena jų – nelegalūs migrantai. Juoką kelia tai, kad Raigardo pasienio kontrolės poste tokie migrantai neretai atsiduria netyčia. Pasieniečiai pasakojo visai neseniai sulaikę septynis nelegalus iš Gruzijos. Kaip dažniausiai daro visi nelegalai, jie Vilniuje nusipirko automobilį, navigacijos prietaise suvedė kelionės tikslą Vilnius–Varšuva ir pajudėjo nurodyta kryptimi.

Navigacijos įranga šalies nepažįstantiems nelegalams parodė artimiausią maršrutą. Ir tik įvažiavę į pasienio kontrolės su Baltarusija punktą gruzinai suprato atsidūrę visai ne pasienyje su Lenkija. Gruzinai ėmė skėsčioti rankomis, išlaisvino automobilio bagažinėje sugrūstus vaikus ir pakėlė rankas aukštyn.

Taip jau yra, kad išmanioji navigacijos įranga kartais būna palanki mūsų šalies įstatymų sergėtojams ir beviziame pasienio ruože siekę atsidurti nelegalai pakliūva į didesnio dėmesio ir patikros punktą. Taip atgal į pabėgėlių centrus sugrąžinami sirai, dabar vis dažniau – vietnamiečiai, pasitaiko ir gruzinų, nors šio krašto pabėgėlių mastai pastaraisiais metais sumažėjo.

Įaugusi apsaugos idėja

Būna kuriozinių situacijų. Taip, vedamas išmaniosios navigacijos, į Raigardo pasienio kontrolės punktą atvažiavo autobusas, pilnas Portugalijos piliečių. ES valstybės piliečiai važiavo į Lenkiją iš Estijoje vykusios konferencijos.

Pasienio punkte jiems paaiškino, kad navigacijos įranga juos ne ten atvedė, kad reikia suktis ir važiuoti Suvalkų kryptimi. Išvažiuodami iš kurortinių Druskininkų portugalai stabtelėjo degalinėje. Kaip tik tuo metu ten buvo tądien laisvą dieną  turėjęs pasienietis. Ir čia vyrui užvirė kraujas.

Lyg tyčia mobilųjį telefoną palikęs namie, pasienietis žaibiškai parlėkė ir skambučiu informavo: "Vade, pilna degalinė juodukų!" Žinia apie galbūt pilna autobusą nelegalų kaipmat įsuko didžiulį pajėgų mechanizmą.

Kol vyko informacijos perdavimas, portugalai apsirūpino lietuvišku alumi ir pajudėjo jiems legalaus sienos kirtimo punkto link. Pasieniečiams neradus "juodukų" degalinėje, buvo pasitelktas net sraigtasparnis. Netrukus įtariamieji jau buvo tikrinami. Tam, kad būtų nustatyta, ar portugališki pasai tikrai nepadirbti, iškviesti ekspertai. Portugalų aiškinimai, esą kalta navigacija, buvo vertinami rezervuotai.

Mestos didžiulės pajėgos pilnam galimų nelegalų autobusui rasti lengviau atsikvėpė ekspertams pateikus išvadą, kad autobuse – tikrų tikriausi portugalai dalyvavę konferencijoje Estijoje. Svečiai išvyko gal ir sutrikę, bet, kaip sakoma, atsarga gėdos nedaro.

Signalai kontrolei

Atsarga gėdos nedaro ir patikros punktuose. Vienas iš ženklų, kad automobilis gali būti paverstas kontrabandinių rūkalų talpykla, yra padirbtas techninės apžiūros talonas. Ir viskas tik todėl, kad nelegaliam verslui perdirbtas automobilis net ir Baltarusijoje vertinamas kaip techniškai netvarkingas.

Kontrabandininkai rizikuoja, be to, investuota į perdirbimą, pelnas geras, todėl rizikuoja investuoti ir į techninės apžiūros pažymėjimą. Lietuvos pasieniečiams tokie adrenalino fanatikai – gana lengvas grobis. Padirbtas techninis pasas yra signalas ieškoti slėptuvių.

Raigardo pasienio poste esanti automobilių stovėjimo aikštelė pilna kontrabandą vežusių automobilių, kurių vairuotojai laukia  teismo sprendimo dėl konfiskavimo. Faktiškai visi automobiliai – su baltarusiškais numeriais.

"Lietuviai patys neveža. Atveža baltarusiai. Jie tik turi mūsų šalyje patikimus žmones, kuriems tiekia", – tradicija tapusį kontrabandininkų kelią gerai išanalizavę pasieniečiai. Vilkikai, kurių padangose nustatomas gerokai didesnis slėgis, nei šiems automobiliams reikia, irgi tampa išsamios kontrolės objektu.

Dažniausiai pasieniečiai neklysta – į padangas būna prikimšta Lietuvoje populiarių cigarečių "Minsk". "Šios cigaretės – geras prekės ženklas. Būtent Gardine gaminamas cigaretes "Minsk" buvo pradėję padirbinėti Kaune, tačiau taškas nenustatytas. Dabar yra duomenų, kad kontrabandinės "Minsk" cigaretės padirbinėjamos Kaliningrade", – žiniomis pasidalijo Druskininkų užkardos vadas.

Priešininkų analizė

Kodėl būtent "Minsk"? Aiškinama, kad šiose cigaretėse mažiau priedų nei kitose kontrabandinėse, todėl jos labiau vertinamos. Miškingame Dzūkijos pasienio ruože "Minsk" cigaretės gabenamos ir pėsčiomis, nešant jas maišuose. Vadas pademonstravo kelias nuotraukas, kuriose užfiksuota kontrabandininkų kelionė.

"Darbas pasaloje – apie pusantros savaitės", – nuotraukose užfiksuotą kontrabandos akimirką įvertino R.Birvinskas. Be to,  kontrabandininkai kasdien ir neina tuo pačiu keliu. Jų tikslas –  kad pasieniečiai nematytų cigarečių nešikų takelių. Du kartus nuėjo tuo pačiu, ir gana. Reikia duoti laiko takeliui vėl užželti, samanoms pakilti.

"Dažnai klausia: kokie mūsų santykiai su kontrabandininkais? Atsakau, kad darbiniai. Jie bėga, o mes vejamės", – linksmo požiūrio neslėpė Druskininkų užkardos vadas. Tikrieji santykiai daug rimtesni. Abi pusės analizuoja vieni kitus. Kontrabandos organizatoriai, kurie patys cigarečių per mišką neneša, atlieka rimtą žvalgybinės analizės darbą.

Jie skaičiuoja laiką, atstumą, tikrina galimą kelią. Yra buvę atvejų, kai per sieną buvo metami šieno prigrūsti maišai –  įvertinti, kaip greitai pasieniečių pajėgos reaguoja į nelegalią veiklą.

Dažnai klausia: kokie mūsų santykiai su kontrabandininkais? Atsakau, kad darbiniai. Jie bėga, o mes vejamės.

Bijo pasieniečių

15 m – maždaug tokį atstumą iš Baltarusijos kokius 5 km su kokiomis septyniomis dėžėmis atpėdinęs nešikas turi įveikti mesdamas tiesiai Lietuvos pusėje jo laukiančiam priėmėjui. Nieko keisto, kad permetimo meistrui atrinkti Baltarusijos kontrabandininkai organizuoja konkursus. Iš kokių dešimties pretendentų per metimo treniruotę atsirenka penkis. Nesugebėję teisingai ir reikiamu atstumu permesti eina toliau treniruotis.

Lietuvoje kontrabandos laukiantieji taip pat turi būti ne iš kelmo spirti. Baltarusiškų cigarečių dėžė negali nukristi ir sugadinti miško paklotės. Siuntinys privalo būti sugautas. Koks  susiklausymas turi vienyti kontrabandininkus!

Šiaip 15 m neatrodo labai gąsdinantis atstumas. Kai realiai pamatai žaliuoju ruožu vadinamą valstybės apsaugos sieną, gali suprasti, kad iš kontrabandos pragyvenantys ir nemažą pelną gaunantys žmonės tikrai rizikuoja.

Įsivaizduokite, kad einate mišku ir išeinate į laukymę, kurios kitoje pusėje – jau kita valstybė. Pagaliau psichologiškai miške jautęsis lyg ir saugesnis, staiga atsiduri plynėje ir dar nedrebančiomis rankomis turi permesti dėžę cigarečių, tiesa, metami iškart ne visi 500 pakelių. Kontrabandininkai dėžę pjauna pusiau ir vienu metu meta 250 pakelių.

Jei jau tai atsitinka, kad lietuvių išpuoselėtame apsaugos ruože lieka pėdsakas, ta vieta užmėtoma samanomis, nulūžusiomis šakelėmis. Žymes siekiama paslėpti kuo natūraliau. Kontrabandininkai vertina pasieniečius žvalgus – jų reikia vengti ir stengtis likti nepastebėtiems.

Saldus pelnas

Ir pasieniečių, ir kontrabandininkų ginkluotė – matymo ir identifikavimo prietaisai – faktiškai lygiavertė. "Nėra taip, kad beviltiškai pralaimime kovą su kontrabanda. Nieko panašaus. Kitos šalys skaičiuoja, kad jei pavyksta 10 proc. kontrabandos sustabdyti, tai yra didelis pasiekimas", – dalijosi pastebėjimais R.Birvinskas.

Abi pusės investuoja į specialius prietaisus šilumos taškui ir atstumui iki jo nustatyti – termovizorius, naktinio matymo prietaisus ir kitas ne mažiau svarbias priemones, kurių pavadinimų pasieniečiai neatskleidžia. Kartais kontrabandininkų ginkluotė būna ir pranašesnė nei valstybinė. Kontrabandininkai turi iš ko investuoti.

Skaičiuojama, kad viena į Lietuvos pusę permesta cigarečių dėžė sugrįžta 250 eurų į jų kišenes. Nešikas per mišką klampoja mažiausiai su keturiomis dėžėmis. Daugiausia neša septynias dėžes. Ne todėl, kad norėdami nepaneštų daugiau, galų gale nešikų gali būti ne vienas ir ne du, o todėl, kad kontrabanda iki 3 tūkst. cigarečių pakelių užtraukia tik administracinę atsakomybę. Didesnis kiekis jau gresia baudžiamąja.

Termovizoriais vieni kitus gali nustatyti 900 m atstumu, todėl pasieniečiai rečiau sulaiko nešikus, nes pastarieji ryšio priemonėmis gauna signalą iš pasalose budinčių ir aplinką stebinčių sėbrų apie pasieniečių artėjimą. Dažniausiai nešikai meta savo mantą ir bėga.

R.Birvinsko duomenimis, Baltarusijoje atsakomybė už kontrabandą mažesnė. Lietuvių duomenų bazėje yra asmenų, dešimt kartų sulaikytų už kontrabandą. Baltarusijoje jiems priteistos milijoninės baudos. Tačiau jie toliau tęsia savo žygius iki Lietuvos sienos per miškus, nes jokio turto jie neturi ir išieškoti baudų nėra kaip.

Darbas su malonumu

Vingiuotu miško takeliu pasiekiame vietą, kurioje įrengtas pasieniečių patrulių poilsio punktas. "Kauno dieną" pasitinka du pasieniečiai ir šuo. Dresuotojo komanda, ir keturkojis pasienio sargas sustingsta viena poza. "Jam labai smalsu, kas čia atėjo, bet jis nepajudės", – nuramino vadas ir priminė dar visai neseniai eskaluotą istoriją, esą pasieniečių šuo puolė buvusio Seimo nario brolį, todėl pastarasis nušovė šunį.

Patruliai suskubo į visureigį, nes buvo gautas signalas, kad kliudyta apsaugos sistema. Tai tokie žemėje esantys davikliai, kuriuos užmynus signalas apie galimą judėjimą pasiekia pasieniečius. Net jeigu tai paklydęs grybautojas ar kiškis, pasieniečiai įsitikina, kad tai tikrai nėra pažeidėjas.

"Šiuose miškuose yra ir stumbrų. Esame net nufilmavę. Toks nemenkas jautukas, gana nejauku sutikti", – ne vien tarnybiniais įspūdžiais pasidalijo R.Birvinskas. Toliau lėkėme lygiagrečiai valstybinės sienos linijos. Vadas pasiūlė paėjėti pėsčiomis iki šlaito.

Raigardo slėnis – vienas iš tų gražių Lietuvos gamtos vaizdų, kai norisi tik žiūrėti. Pasak legendos, šiame pasakiškai gražiame gamtos kampelyje buvęs gražus miestas, kurio gyventojai gyveno gana palaidą gyvenimą. Dievas esą supykęs dėl tokio  gražaus kampelio žmonių neatsakingumo ir lėbautojų miestas pranyko nuo žemės paviršiaus. Taip lygumoje atsirado ne mažesnio grožio slėnis nei buvusi lyguma.

Šiandien vienoje Raigardo slėnio pusėje – Lietuva, kitoje – Baltarusija su spygliuota viela aplink pušaičių kamienus apjuosta valstybine siena.

Komentaras

Darius Valkavičius

Kauno apygardos vyriausiasis prokuroras

Šiuo metu prokuratūra organizuoja 85 tyrimus dėl kontrabandos ir 52 dėl neteisėto disponavimo akcizais apmokestintų prekių. Teismui perduotos 55 kontrabandos bylos ir 56 bylos dėl neteisėtos prekybos akcizais apmokestintų prekių. Vertinant tokių bylų ištyrimą, skaičius visai neblogas. Reikia pripažinti, kad dalis tų veikų nėra ištirta. Pagal šiukšliadėžėse rastus tuščius cigarečių pakelius sprendžiama, kad kontrabandiniais rūkalais piliečiai vis dar mėgaujasi.

Vis dėlto kontrabandinės cigaretės turėtų būti visiškai netoleruojamos. Rūkydami tokias cigaretes žmonės apgaudinėja save. Sukamės užburtame rate. Už tokias cigaretes valstybė negauna mokesčių, kurie naudojami mūsų šalies žmonių gerovei. Kuo greičiau žmonės supras šią situaciją, tuo greičiau viskas keisis į geresnę pusę. Žmonės įsivaizduoja, kad valstybė jiems turi duoti, tačiau į valstybės kraitelę reikia ir įdėti.

Todėl ir stiprinama valstybės sienos apsauga, siekiama vaizdo kameromis uždengti kontroliuojamą teritoriją. Įdiegus modernias stebėjimo priemones kontrabandos procesai turėtų mažėti. Nors kontrabanda gali transformuotis, tačiau mažesnį laisvą ruožą bus lengviau kontroliuoti.

Kontrabandos mastus įvertinti sunku, tačiau galiu pasakyti, kad kontrabandininkams skiriamos baudos tikrai papildo valstybės biudžetą. Net jei kaltinamasis neteisėta veika neturi kažkokio turto, jo paliktas užstatas po teismo sprendimo nukreipiamas baudai padengti. Paskutinės trys bylos Kauno apygardos teisme 15 tūkst. eurų papildė valstybės biudžetą, buvo konfiskuoti du automobiliai. Procesai vyksta ir vertiname juos gana gerai.