Partizanas J. Mocius-Šviedrys bus laidojamas pirmadienį

Atsisveikinti su J. Mociumi bus galima rugpjūčio 22 d., sekmadienį, nuo 15 val., ir rugpjūčio 23 d., pirmadienį, iki 14 val. Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo parapijos laidojimo namuose (Gegužių 57, Šiauliai).

Šv. Mišios – rugpjūčio 23-iąją, pirmadienį, 8 val. Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo bažnyčioje (Gegužių 57, Šiauliai).

14 val. išnešamas karstas. J. Mocius-Šviedrys, Rainys bus palaidotas Šiaulių Ginkūnų kapinėse.

Portalas penktadienį jau skelbė, kad J. Mocius-Šviedrys mirė eidamas 98-uosius metus. 

„Netekome vieno iš narsių kovotojų už nepriklausomą Lietuvą. Šio šalies didvyrio, partizano ir mokytojo netektis skaudi – tai juk vienas mūsų laisvos Lietuvos kūrėjų, dalyvavęs ginkluotame pasipriešinime, o vėliau patyręs sunkią politinio kalinio dalią“, – sakoma prezidento Gitano Nausėdos užuojautoje.

J. Mocius gimė 1924 metais Dapkūnuose, dabartiniame Šiaulių rajone.

Jis mokėsi Meškuičių pradžios mokykloje, baigė Šiaulių valstybinę gimnaziją ir 1943 metais įstojo į Lietuvos laisvės armiją, mokėsi Marijampolės mokykloje, priklausė Tėvynės apsaugos rinktinei.

Partizanas 1944 metais dalyvavo Sedos kautynėse, vėliau apsigyveno Viduklėje, mokytojavo šio miestelio pradinėje mokykloje ir suaugusiųjų progimnazijoje.

J. Mocius tapo Lydžio rinktinės partizanų ryšininku. Rinktinės vadovybės nurodymu Antano Jonaičio pavarde nuo 1944 metų lapkričio jis dirbo Eržvilko valsčiaus draudimo inspektoriumi, buvo paskirtas balsavimo komisijos sekretoriumi. Darbo reikalais keliaudamas po valsčių gabeno pogrindžio spaudą į nurodytus ryšių punktus. Po 1946 metais įvykusių rinkimų į SSRS Aukščiausiąją Tarybą J. Mocius pasitraukė pas partizanus.

1946 pavasarį jis dalyvavo kelių partizanų rinktinių atstovų susitikime. Nuo 1946 metų rugsėjo buvo Jungtinės Kęstučio apygardos Lydžio rinktinės štabo viršininkas, prisidėjo redaguojant ir spausdinant Jungtinės Kęstučio apygardos laikraštį „Laisvės varpas“.

1947 metų sausį partizanas suimtas, kalintas Tauragėje, nuo 1948-ųjų liepos – Vilniuje. Karo tribunolo nuteistas mirti, 1947 metų gegužę bausmė pakeista – skirti 25 metai kalėti lageryje ir penkerius metus būti tremtyje.

1948–1957 metais J. Mocius kalintas Minlage Intoje (Komija), Pečiorlage (Komija), nuo 1957 metų rugsėjo buvo tremtyje Intoje. 1964 metų vasarį jis paleistas, 1976 metais grįžo į Lietuvą.

Grįžęs į Lietuvą jis dirbo televizorių, eksperimentinėje įrenginių gamyklose Šiauliuose, buvo Televizijos instituto biuro viršininkas. Gyveno Šiauliuose.

Jis taip pat buvo 1990 metais atkurto Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio Tarybos pirmininkas ir Prisikėlimo apygardos vadas, Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos Šiaulių skyriaus pirmininkas, Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių sąjungos Šiaulių apskrities skyriaus valdybos sekretorius, Tėvynės sąjungos–Lietuvos krikščionių demokratų partijos narys.

Partizanas apdovanotas Lietuvos nepriklausomybės, Kariuomenės kūrėjų savanorių medaliais, Vyčio Kryžiaus ordino Riterio kryžiumi ir Žūvančiųjų gelbėjimo kryžiumi bei Laisvės premija.