- BNS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Eidamas 98-uosius metus mirė Laisvės premijos laureatas partizanas Juozas Mocius-Šviedrys, BNS penktadienį patvirtino Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras.
„Netekome vieno iš narsių kovotojų už nepriklausomą Lietuvą. Šio šalies didvyrio, partizano ir mokytojo netektis skaudi – tai juk vienas mūsų laisvos Lietuvos kūrėjų, dalyvavęs ginkluotame pasipriešinime, o vėliau patyręs sunkią politinio kalinio dalią“, – sakoma prezidento Gitano Nausėdos užuojautoje.
J. Mocius gimė 1924 metais Dapkūnuose, dabartiniame Šiaulių rajone.
Jis mokėsi Meškuičių pradžios mokykloje, baigė Šiaulių valstybinę gimnaziją ir 1943 metais įstojo į Lietuvos laisvės armiją, mokėsi Marijampolės mokykloje, priklausė Tėvynės apsaugos rinktinei.
Partizanas 1944 metais dalyvavo Sedos kautynėse, vėliau apsigyveno Viduklėje, mokytojavo šio miestelio pradinėje mokykloje ir suaugusiųjų progimnazijoje.
J. Mocius tapo Lydžio rinktinės partizanų ryšininku. Rinktinės vadovybės nurodymu Antano Jonaičio pavarde nuo 1944 metų lapkričio jis dirbo Eržvilko valsčiaus draudimo inspektoriumi, buvo paskirtas balsavimo komisijos sekretoriumi. Darbo reikalais keliaudamas po valsčių gabeno pogrindžio spaudą į nurodytus ryšių punktus. Po 1946 metais įvykusių rinkimų į SSRS Aukščiausiąją Tarybą J. Mocius pasitraukė pas partizanus.
1946 pavasarį jis dalyvavo kelių partizanų rinktinių atstovų susitikime. Nuo 1946 metų rugsėjo buvo Jungtinės Kęstučio apygardos Lydžio rinktinės štabo viršininkas, prisidėjo redaguojant ir spausdinant Jungtinės Kęstučio apygardos laikraštį „Laisvės varpas“.
1947 metų sausį partizanas suimtas, kalintas Tauragėje, nuo 1948-ųjų liepos – Vilniuje. Karo tribunolo nuteistas mirti, 1947 metų gegužę bausmė pakeista – skirti 25 metai kalėti lageryje ir penkerius metus būti tremtyje.
1948–1957 metais J. Mocius kalintas Minlage Intoje (Komija), Pečiorlage (Komija), nuo 1957 metų rugsėjo buvo tremtyje Intoje. 1964 metų vasarį jis paleistas, 1976 metais grįžo į Lietuvą.
Grįžęs į Lietuvą jis dirbo televizorių, eksperimentinėje įrenginių gamyklose Šiauliuose, buvo Televizijos instituto biuro viršininkas. Gyveno Šiauliuose.
Jis taip pat buvo 1990 metais atkurto Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio Tarybos pirmininkas ir Prisikėlimo apygardos vadas, Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos Šiaulių skyriaus pirmininkas, Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių sąjungos Šiaulių apskrities skyriaus valdybos sekretorius, Tėvynės sąjungos–Lietuvos krikščionių demokratų partijos narys.
Partizanas apdovanotas Lietuvos nepriklausomybės, Kariuomenės kūrėjų savanorių medaliais, Vyčio Kryžiaus ordino Riterio kryžiumi ir Žūvančiųjų gelbėjimo kryžiumi bei Laisvės premija.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Kariuomenė dezinformacija vadina Baltarusijos pranešimus apie dronų ataką iš Lietuvos
Kariuomenė neigia Baltarusijos institucijų pranešimus apie dronų ataką iš Lietuvos ir vadina tai dezinformacija. ...
-
Policija įspėja penkių miestų gyventojus ir paaiškina, kas vyks1
Balandžio 24–25 d. Lietuvos policija ir kitos valstybės institucijos dalyvauja pratybose. Jose imituojami sulaikymai, inkasatorių užpuolimas, pabėgimas iš įkalinimo įstaigos ar kitos ypatingosios ar nepaprastosios situacijos. Policija ragin...
-
Tuskulėnų memoriale bus pagerbtos Ruandos tutsių genocido aukos
Diplomatinė bendruomenė ketvirtadienį Tuskulėnų dvaro memoriale Vilniuje organizuoja renginį, skirtą paminėti tutsių genocido Ruandoje 30-metį. ...
-
Lietuva žada sekti Lenkijos pavyzdžiu dėl užsienyje gyvenančių mobilizuojamų ukrainiečių
Lietuva žada sekti Lenkijos pavyzdžiu dėl užsienyje gyvenančių ir į karą šaukiamų ukrainiečių vyrų, sako krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas. ...
-
R. Žemaitaitis įvykdė teismo įpareigojimą paneigti pareiškimus apie A. Tapiną5
Parlamentaras Remigijus Žemaitaitis įvykdė teismo įpareigojimą paneigti pareiškimus apie visuomenininką Andrių Tapiną. ...
-
Pernai daugėjo žemiau absoliutaus skurdo ribos gyvenančių žmonių12
Žemiau absoliutaus skurdo ribos pernai gyveno 6,5 proc. visų šalies gyventojų – apie 187 tūkst. žmonių, arba 2,7 proc. punkto daugiau nei 2022 metais, ketvirtadienį pranešė Valstybės duomenų agentūra. ...
-
Apie įstojimą į ES primena ir skėčių akcija1
2004 m. gegužės 1-ąją Lietuva kartu su kitomis devyniomis Vidurio ir Rytų Europos valstybėmis oficialiai tapo ES nare. Tą dieną Europoje surengta skėčių pakėlimo akcija. ...
-
Žmonėms su negalia įgyti vairuotojo pažymėjimą – misija (ne)įmanoma: „Regitra“ teisinasi2
Bandžiusi įgyti vairavimo teises, negalią turinti moteris susidūrė su netikėta kliūtimi – paaiškėjo, kad „Regitra“ neturi jos negaliai pritaikyto automobilio. Moteris dėl tokios situacijos pateikė skundą Lygių galimybių ko...
-
Baltijos šalys bendradarbiaus valdant su sveikata susijusias krizes
Trečiadienį sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys Briuselyje pasirašė memorandumą su kitų Baltijos valstybių – Latvijos ir Estijos – ministrais dėl bendradarbiavimo ir savitarpio pagalbos su sveikata susijusių krizių valdyme, ...
-
Pasienyje su Baltarusija – ramu1
Pasienyje su Baltarusija nefiksuota neteisėtų migrantų, ketvirtadienį pranešė Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT). ...