Po konfliktų su Valstybės saugumo departamentu siūloma grąžinti teisę visiems Seimo nariams dirbti su valstybės paslaptimis
Seime siūloma grąžinti teisę visiems parlamentarams dirbti su valstybės paslaptimis. Tokia praktika egzistavo iki 1999 metų pabaigos, kol konservatorių dominuojamame Seime buvo priimtas tuometinio Valstybės saugumo departamento (VSD) vadovo Mečio Laurinkaus ir Prezidento Valdo Adamkaus patarėjo Albino Januškos parengtas įstatymas, nustatęs kitokią tvarką dirbti su valstybės paslaptimis. Dabar tik nuo VSD ir specialios komisijos valios priklauso, ar tautos išrinktieji gaus teisę dirbti su įslaptinta medžiaga.
Pasigesta svaresnių motyvų
Seimo Pirmininkas Viktoras Muntianas vakar paskelbė, kad netenkins VSD prašymo atimti leidimą iš Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininko Algimanto Matulevičiaus dirbti su slapta informacija. V.Muntiano nuomone, prašymas nepakankamai motyvuotas.
Seimo Pirmininkas teigė, kad jo pavedimu sudaryta ekspertų komisija, tikrinusi ir vertinusi VSD medžiagą dėl galimų A.Matulevičiaus ryšių su KGB ir dėl esą nuslėptų kontaktų su sovietų saugumo pareigūnais, nustatė, kad ši informacija nėra pakankamai pagrįsta.
V.Muntianui svarstant, ką daryti su VSD teikimu, dalis Seimo narių pradėjo ieškoti teisinių galimybių apginti A.Matulevičiaus teisę dirbti su įslaptinta informacija. Pradėta diskutuoti ir apie tai, kad galbūt vertėtų visiems be išimties parlamentarams suteikti tokią teisę, neatimant jos iki nutrūks Seimo nario įgaliojimai.
Įžiūri teisių suvaržymą
Daug prasmingiau būtų diskutuoti apie tai, ar nevertėtų nustatyti tokią tvarką, kad visi Seimo nariai turėtų teisę dirbti su slapta medžiaga, - sakė Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas. Tačiau jis pabrėžė, kad šis klausimas pirmiausia turi būti aptartas ir politikų, ir specialistų, susipažinta su tarptautine praktika, tik tada daromos išvados bei priimamas sprendimas.
Parlamentaras Henrikas Žukauskas pritaria J.Sabatauskui: Teisės ir teisėtvarkos komitetas galėtų padiskutuoti ir parengti atitinkamą teisinį pasiūlymą, kurį mes priimtume.
Seimo narys Saulius Pečeliūnas įsitikinęs, kad negalimi jokie parlamentaro įgaliojimų suvaržymai. Turime Tautos atstovų mandatą, bet kai kuriais klausimais esame priklausomi nuo tam tikrų institucijų. Vargu ar tai teisinga, nes tai varžo Seimo nario teises? Kitąkart nėra galimybių gerai vykdyti savo pareigas, nes ta institucija dėl kokių nors ne visada aiškių priežasčių tiesiog neleidžia susipažinti su visa darbui reikalinga informacija, - kalbėjo parlamentaras.
Jo teigimu, susipažinti su paslaptį sudarančia medžiaga turėtų pakakti jau vien to, kad parlamentaras duoda priesaiką.
Ketvirtadalis parlamentarų leidimų neturi
Nuo 1992 metų į Seimą renkamas Algimantas Salamakinas Kauno dienai teigė prisimenąs, kad prašymus suteikti teisę dirbti su slapta medžiaga parlamentarai pradėjo pildyti baigiantis konservatorių valdymui, tai yra 2000 metais.
Anksčiau to niekada nereikėjo. Prisimenu, 1997-aisiais buvau įtrauktas į buvusio saugumiečio ir savanorio Juro Abromavičiaus žūties aplinkybes tyrusią laikinąją komisiją. Ji dirbo su didžiuliu kiekiu valstybės paslaptį sudarančios informacijos, bet nei man, nei kitiems komisijos nariams nereikėjo pildyti jokių prašymų, kad mums būtų leista susipažinti su ja, - sakė A.Salamakinas.
Situacija iš pagrindų pasikeitė 1999 metų pabaigoje, kai Seimo dauguma priėmė Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymą. Juo, be kita ko, nustatyta, kad tik Prezidentas, Seimo Pirmininkas ir Ministras Pirmininkas automatiškai gauna teisę dirbti su slapta medžiaga. Visi kiti pareigūnai, įskaitant ir Seimo narius, turėjo kreiptis į VSD bei specialią komisiją, užpildyti anketą su daugybe klausimų ir ne vieną savaitę laukti, kol bus išduotas leidimas susipažinti su paslaptį sudarančia informacija arba atsisakyta tai padaryti.
Šis įstatymas atsirado tuometinio VSD vadovo M.Laurinkaus ir Prezidento patarėjo A.Januškos pastangomis. Prezidentas V.Adamkus netgi buvo vetavęs Seimo jau priimtą Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymą, reikalaudamas, kad būtų sugriežtintos leidimų dirbti su slapta medžiaga taisyklės. Tuomet valstybės vadovo pasiūlymams konservatorių dominuojamame Seime buvo pritarta.
Informacija, kiek išduota leidimų dirbti su slapta medžiaga ir kiek atsisakyta išduoti, oficialiai neteikiama.
Beveik 40 Seimo narių iš 141 neturi teisės dirbti su slapta medžiaga. Tačiau dauguma jų net nepildė prašymo suteikti tokią teisę.
Naujausi komentarai