Šuo Rubis specialiai mokomas būti pagalbininku.

Tapti šuniu vedliu žmonėms su regos negalia“, – patikslino tarnybinės šunininkystės klubo vadovas Vaidotas Glodenis.

Šunys pagalbininkai gali ne tik vesti neregį, aplenkti kliūtis, bet ir atidaryti duris, paimti daiktus, įjungti ir išjungti šviesą.

Rubis nuo komplimentų gausos nesiblaško ir klauso tik komandų.

LNK stop kadras.

Paruošti pagalbininką trunka ilgai ir kainuoja daug.

„Užtrunka du metus, paruošimo kaštai sudaro 25–30 tūkst. eurų“, – teigė V. Glodenis.

Taip pilnai paruoštų šunų Lietuvoje vienetai, galbūt būtų daugiau, jei ir valstybė prisidėtų.

„Valstybė prisideda tik tiek, kad žmogus su regos negalia į metus kartą gauna baltąją lazdelę, ir viskas“, – sakė V. Glodenis.

Nuo šiol parduotuvėje tokius šunis bus galima išvysti dažniau, nes parduotuvė tampa ir mokymosi vieta.

„Nuo šiol suteiksime galimybę visiems profesionalams kinologams, kad būtų erdvė ir galimybė prekybos vietoje dresuoti šunis“, – kalbėjo „Maximos“ atstovas Titas Atraškevičius.

Tinklas lanksčiai žiūri ir įsileidžia į parduotuvę augintinius, neturinčius padėjėjo statuso.

„Smulkūs naminiai gyvūnai, atsinešami specialiose nešyklėse“, – patikslino T. Atraškevičius.

Svarbiausia, kad jie netrukdytų kitiems ir nelakstytų po salę. Taip pat ant rankų sukinėtis galima ne visur – kiekviena prekybos vieta turi savo taisykles.

„Tai yra maisto produktai, dalis produktų yra nefasuoti, ypač ten, kur vyksta gamyba. Pagal galiojančias higienos normas to leisti negalime“, – teigė „Iki“ atstovė Gintarė Kitovė.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Tačiau net ir esant draudimui, pirkėjai kartais bando gudrauti. Savo mažuosius draugus slepia po skvernu, suspaudę rankinėse, ar net įsideda augintinį į pirkinių krepšelį, kuriame kitas pirkėjas dar tik dės prekes.

„Taip, tokių atvejų pasitaiko, tačiau darbuotojai gali reaguoti ir paprašyti palikti gyvūną prie parduotuvėse įrengtų vietų“, – sakė G. Kitovė.

„Kalbant apie prekybos vietas, kuriose yra tvarkomas maistas, ruošiamas, pakuojamas, parduodamas ir panašiai, augintinių gyvūnų ten neturėtų būti. Taip pat tokių parduotuvių ir įstaigų administracija turėtų pasirūpinti, kad su gyvūnėliais ten nebūtų patenkama. Vienas yra maisto sauga, kitas – kitų žmonių sveikata“, – kalbėjo Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos atstovė Aistė Prielgauskaitė.

Tarnyba sako, kad išimtis taikoma tik vedliams.

„Mes visada raginame žymėti, kad yra draugiška aplinka augintiniui, kaip ir alergenus meniu. Tai – analogija“, – sakė Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos direktorė Goda Aleksaitė.

Kilus nepasitenkinimui, galima kreiptis į tarnybas.

„Vartotojo sveikatos apribojimai, tokie kaip žinomos alergijos, tai yra ir paties vartotojo pareiga rūpintis savo sveikata ir pasidomėti, ar tai yra draugiška aplinka gyvūnui. Vartotojai turi teisę skųstis, jeigu buvo netinkamai informuoti“, – aiškino G. Aleksaitė.

Tačiau, anot vartotojų teisių, požiūris liberalėja.

„Kreipimųsi į vartotojų teisių apsaugos tarnybą nėra“, – patikino G. Aleksaitė.