Edita, nors ir nemato, gali ramiai vaikščioti parke. Viskas – šuns vedlio dėka.

Džijo moteriai padeda orientuotis aplinkoje, tad kartu keliauja visur. Tik ne visi įsileisti nori. Tenka įrodinėti, kad tikrai nemato, o šuo jai padeda.

„Pernai buvo situacija, kad mane troleibusas paprasčiausiai paliko neatidaręs durų“, – pasakojo vilnietė Edita.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

Vien per šią savaitę duris moteriai užtrenkė keli pavežėjai, maisto prekių parduotuvės, nenoriai su šunimi Edita įleista į muziejų. Tačiau to, ką patyrė viename prekybos centre, nelinki niekam – Edita buvo aprėkta nepatenkintos pirkėjos. Vylėsi, kad situaciją sušvelnins apsaugos darbuotojas.

„Jis iš karto prisijungė prie moters su savo agresyviu tonu... Liepė įrodyti greitai, kad tai yra vedlys“, – pasakojo Edita.

Liepė įrodyti greitai, kad tai yra vedlys.

Edita įrodė – pateikė dokumentus, bet ir jie neįtikino. Į parduotuvę jau pažeminta moteris pateko tik atėjus vadybininkei, bet ir ši, anot Editos, nesugebėjo net atsiprašyti.

„Vos nebuvo panikos ataka vėliau, kad va – vėl, eilinį kartą. Labai daug streso“, – sakė Edita.

Kartu buvo ir Editos draugas, su siaubu stebėjęs konfliktą.

„Mane labiausiai šokiravo apsaugos darbuotojo agresija. Jis buvo labai agresyvus. Net ir tada, kai buvome jau prie savitarnos kasų, mums reikėjo pagalbos, jis atsisakė padėti, visą laiką mus stebėjo“, – komentavo Editos draugas Sonamas.

Šunis vedlius ruošiantis kinologas Vaidotas apie panašias situacijas girdi ne tik iš Editos. Liūdniausia, kad net ir skundai nepadeda.

„Nuvykus į kitas valstybes tokių problemų nėra. Jeigu parduotuvė negali priimti, tai ji mandagiai tą pasako, žmogus neįskaudinamas“, – kalbėjo Tarnybinės šunininkystės klubo vadovas Vaidotas Glodenis.

Parduotuvės atstovai tikina, kad neatsako už apsaugos darbuotojų elgesį, mat jie priklauso kitai įmonei. Vis dėlto, net ir jiems suteikiama visa informacija apie šunis vedlius.

„Vos sužinoję apie šią situaciją, iškart kreipėmės į saugos paslaugas teikiančią įmonę, kad galėtume pasitikslinti, kas būtent minėtą dieną galėjo įvykti, bei primintume darbuotojams – apsaugos darbuotojams – apie mandagų bendravimą apsipirkimo metu“, – tvirtino „Iki“ atstovė Gintarė Kitovė.

Skundus prekybos centrui Edita rašė dar 2023-iaisiais. Anot Aklųjų bendruomenės, laiko patobulėti buvo nemažai.

„Pasekmes dėl kažkokių atliktų veiksmų turi prisiimti prekybos centras ir jis turi sureguliuoti savo bendradarbiavimą su apsaugos įmone“, – tvirtino Aklųjų ir silpnaregių sąjungos prezidentas Paulius Kalvelis.

Įžeidinėjimus, grubų toną neregiams su šunimis vedliais tenka atremti ir kitose prekybos vietose.

„Daromas tas pirminis įvedimas, pirminiai mokymai prieš pradedant darbuotis. Panašu, kad tai yra puiki proga dar kartelį priminti kolegoms, kokios yra taisyklės“, – kalbėjo „Lidl“ komunikacijos vadovas Antanas Bubnelis.

Šių dienų įstatymas leidžia į viešas vietas patekti tik tarptautinį sertifikatą turinčiam šuniui vedliui. Toks yra ir Editos šuo. Ministerija planuoja, kad nuo kitų metų visur įleidžiami būtų ir Lietuvoje parengti šunys vedliai.

„Kai kurie prekybos centrai tikrai tą daro ir nemato čia jokios problemos. Taip, mes teisinius dalykus tikrai sutvarkysime“, – patikino socialinės apsaugos ir darbo viceministrė Rita Grigalienė.

Vis dėlto Editos ir kitų patirtys rodo, kad neįleidžiami net ir tie šunys vedliai, kurie jau dabar patvirtinti Lietuvos įstatymų. Anot jos, užsienyje įstatymą pažeidusios įmonės baudžiamos.

„Esame sudarę darbo grupes ir poįstatyminiuose teisės aktuose tikrai nusimatysime tuos dalykus, jeigu tikrai tos prievolės nebus vykdomos“, – komentavo R. Grigalienė.

Šuns vedlio parengimas – ilgas ir brangus. Dvejų metų darbas – apie 30 tūkst. eurų. Lietuva – vienintelė Europos Sąjungoje šių išlaidų žmogui nekompensuoja. O Edita dabar patiria ir papildomų išlaidų – jau teko savo šuniui Džijo pirkti raminamųjų.

„Jeigu kažkas prieina, jis jau stresuoja, jis jau dreba, ir tada vėlgi – kenčia jo darbas, kenčia jo psichika, kenks jo darbui apskritai. Ir kiek ilgai jis galės dirbti?“ – svarstė Edita.

Valstybė šunų vedlių įsigijimą kompensuoti planuoja. Kartą per aštuonerius metus apmokėtų 90 proc. išlaidų – ne daugiau kaip 21 tūkst. eurų. Lietuva per metus galėtų paruošti penkis šunis vedlius.

„Iki 2029 metų turėtume – tuose planuose yra – apie 20 šunų pagalbininkų“, – nurodė R. Grigalienė.

Kitąmet tam numatoma skirti 100 tūkst. eurų. Įstatymų pataisas dėl kompensacijų ir griežtesnių reikalavimų naikinimo dar svarstys Seimas. Pokyčiai turėtų įsigalioti kitų metų gegužę.