Viskas buvo kaip filme "Išlikti gyviems". Taip įkaitų dramą Nigerijoje apibūdino laivo "Saturnas" kapitonas. Lietuvą pasiekę jūrininkai Palangos oro uoste neįstengė paslėpti džiaugsmo ašarų.
Paniro artimųjų glėbiuose
Į žmonų ir dukrų glėbius panirę jūrininkai skubėjo į namus džiaugtis išsiilgtais namiškiais.
Vakar Palangoje nusileidęs lėktuvas į namus parskraidino kol kas tik penkis laivo "Saturnas" įgulos narius. "Limarko" laivininkystės kompanijos prezidentas Vytautas Lygnugaris patvirtino, kad jau šiandien Lietuvą turėtų pasiekti ir kiti devyni įgulos nariai.
Nežinomos Nigerijos karinės grupuotės Afrikos džiunglėse nelaisvėje laikyti jūreiviai atrodė išvargę, tačiau laimingi.
"Noriu padėkoti visiems, kurie prisidėjo, kurie sunkią minutę palaikė ir padarė viską, kad mes pasiektume gimtąją žemę. Sunku buvo, net nežinau kaip tai nusakyti. Panašiai kaip filme "Išlikti gyviems", – susijaudinęs kalbėjo kapitonas Sergejus Triškinas.
Nelaisvėje dainavo
Kapitonas patvirtino, kad lietuviai nebuvo kankinami ar mušami. Tačiau žmogus pripažino, kad lietuviams taip ir liko neįminta mįslė, kas juos laikė nelaisvėje vienuolika dienų.
"Mes nežinome, kas tai padarė. Mes visą laiką jiems aiškinome, kad esame paprasti jūreiviai, kurie tik plukdo žuvį. Šįryt skaičiau spaudą, ir viskas joje parašyta taip, kaip buvo. Įspūdžius kada nors nupiešiu. Dabar kol kas per sunku prisiminti", – kalbėjo įkaito duonos ragavęs klaipėdietis.
Jūrininkai tikino, kad paleidimas į laisvę buvęs toks pats netikėtas ir mįslingas, kaip ir pagrobimas.
"Mums nieko nepaaiškino. Tik agentas pasakė, kad mus išleis", – liudijo S.Triškinas.
Visi penki lietuviai džiunglėse buvo kalinami kartu.
"Mes nė minutę nepraradome vilties – dainavome dainas. Laikėmės kartu ir vienas kitą palaikėme. Žinoma, buvo sunku, bet ištvėrėme", – teigė laivo vadas.
Į tualetą – lydimi karių
Kiti namo skubėdami įgulos nariai vakar taip pat neslėpė jaudulio, vyrai vis glaudė savo žmonas.
"Koks ten gali būti gyvenimas, jei į tualetą veda su automatu. Matote, šlubčioju, sveikata nėra gera", – tikino 62-ejų laivo motoristas Vladimiras Bazevičius.
Penkiasdešimtmetis laivo virėjas Aleksandras Solovjovas taip pat nepaslėpė nuovargio.
"Mano sveikata nebloga. Nors ten juk buvo džiunglės. Visą tą laiką galvojau tik apie šeimą. Net negaliu kalbėti, man skauda", – sunkiai rinkdamas žodžius kalbėjo A.Solovjovas.
Išlaidos – komercinė paslaptis
"Norėčiau padėkoti jūrininkams už ištvermę. Jie išgyveno moralinę traumą, reikia pailsėti. Mes pasiūlėme reabilitaciją", – tikino "Limarko" laivininkystės kompanijos prezidentas V.Lygnugaris.
Tačiau bendrovės prezidentas neatskleidė, kiek kainavo jūrininkų išlaisvinimo operacija.
"Kainavo teisinės paslaugos. Tiek ir kainavo. Mielieji, negi aš turiu išversi savo kišenes ir parodyti? Atleiskite. Tai tam tikra komercinė paslaptis", – tvirtino V.Lygnugaris.
"Šis atvejis bus atidžiai ištirtas, galbūt bus tam tikros išvados. Įmonė tęs savo darbą. Saugi laivyba užtikrinama, o apsaugoti, kad einant gatve neužpultų koks nors praeivis, mes negalime. Nesame visiškai saugūs šiame pasaulyje. Prie Afrikos krantų šiuo metu gali būti penki mūsų laivai. Afrika yra didelė ir labai skirtinga. Įgula pakeista, ir laivas toliau dirba", – teigė bendrovės prezidentas.
Taip pat į Palangą atvykęs užsienio reikalų ministras Vygaudas Ušackas džiaugėsi jūrininkų ištverme: "Šiandien džiugi diena visiems penkiems laivo "Saturnas" įgulos nariams, kurie po vienuolikos nežinomybės, rizikos ir pavojų pilnų dienų grįžo į Lietuvą."
Laukia mėgstami patiekalai
"Svarbu, kad gyvi ir sveiki. Be abejo, ruošėmės grįžimui, gaminau vyro mėgstamus patiekalus. Mūsų šeima nedidelė – tik aš ir dukra Kristina. Na, dar šuniukas tėčio laukė", – laukdama vyro pasakojo laivo motoristo V.Bazevičiaus žmona Jeroslava.
Moteris tikino, kad sekmadienį po daugybės mėnesių išgirstas vyro balsas sujaudino iki širdies gelmių.
"Paskambino iš oro uosto, kad jau sėda į lėktuvą. Labai blogas ryšys buvo, todėl tesuspėjome pakalbėti minutę. Labai prastai buvo girdėti, tačiau jau džiugu, kad išgirdau balsą", – tikino Jeroslava.
Moteris pripažįsta, kad nuo rugpjūčio 3-iosios ji išgyveno daug bemiegių naktų.
"Nėra skirtumo – jaunas ar senas, vis tiek sielojiesi. O ką jam reikėjo daryti? Kažin ar beatpažinsiu, gal sulysęs bus. Juk bent dvylika valandų praleisk kaip įkaitas, ir tai atsilieps, o čia vienuolika dienų išlaikytas kažkur džiunglėse. Sunku net pagalvoti", – nerimavo moteris.
Ką veikė naktį ant denio?
Į pastarąjį reisą V.Bazevičių žmona tikino išleidusi be jokio nerimo.
"Nebuvo nė minties, kad kas nors bloga galėtų atsitikti, juk tiek metų išplaukiojęs. Nenujaučiau nė menkiausios nelaimės, išlydėjau ramia širdimi. Nesapnavau net jokio blogo sapno. Tačiau tai, kas nutiko, matyt, jam buvo lemta", – atviravo klaipėdietė.
Moteris sakė ėmusi nerimauti tik artėjant reiso pabaigai.
"Ėjo į pabaigą tie dešimt mėnesių, su dukra pasitarėme, kad reikėtų pačioms paskambinti ir pasiteirauti, kada planuoja grįžti. Tik susiruošėme susisiekti, tądien pačioms paskambino "Limarko" atstovai ir pranešė, kas nutiko", – pasakojo jūrininko žmona.
Jeroslava pripažįsta, kad sužinojus apie pagrobimą po kojomis susvyravo žemė.
"Man tik vienas klausimas neišeina iš galvos – kodėl penkis pagrobė, kodėl ne šešis? Ir ką jiems naktį ant denio reikėjo veikti, ką kapitonas ten darė? Virėjas antrą valandą nakties ant denio valgyti virė? Juk čia tik 14 žmonių komanda. Man šie klausimai kol kas neatsakyti", – svarstė moteris.
Dukra parskrido į sutiktuves
Moteris atviravo, kad nerimo naktys ir dienos išvargino tiek ją, tiek dukrą.
"Abi buvome sukrėstos šio įvykio. Mums kol kas daugybė nežinomųjų šioje istorijoje. Juk Suomija neslėpė, kad mokėjo išpirką, o ką mūsų valdžia sako, mane mažai įtikina. Mus, matyt, už paskutinius mulkius laiko. Negi iš visos komandos reikėjo surinkti tokius senius, tampyti juos po džiungles ir nieko už juos negauti? Ne, čia kažkas ne taip", – svarstymais dalijosi žmona.
Praėjusį penktadienį pasklidus žiniai, kad visi penki pagrobti jūrininkai sėkmingai išlaisvinti iš piratų gniaužtų, skubiai į Lietuvą grįžo V.Bazevičiaus dukra Kristina. Mergina šiuo metu dirba ir gyvena Norvegijoje. Tėvo likimu susirūpinusi dukra akimirksniu atskubėjo į Lietuvą, tačiau po kelių dienų buvo priversta vėl grįžti į darbą. Antrąkart Norvegijoje klaipėdietę jau pasiekė džiaugsminga žinia – tėvas jau laisvėje.
Naujausi komentarai