Ketvirtadienį ir penktadienį Palangoje aplinkosaugininkai vertins jūros krantų būklę, aptars Šventosios valstybinio jūrų uosto rekonstrukcijos projektą.

Palangos miesto savivaldybėje vyks pasitarimas dėl Pajūrio juostos tvarkymo programos įgyvendinimo. Aplinkos ministerijos ir Palangos savivaldybės atstovai taip pat svarstys, kaip tvirtinti paplūdimio kopagūbrį, penktadienį jie planuoja vietoje įvertinti kurorto pagrindinių paplūdimių krantus, krantų būklę Šventojoje ir Pajūrio regioniniame parke.

Pasak Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos departamento direktoriaus Laimučio Budrio, intensyvią Lietuvos Baltijos jūros krantų ardą pastarąjį dešimtmetį lėmė ir gamtinės priežastys, ir ūkinė žmogaus veikla.

Daugiausia rūpesčių kelia paplūdimio ruožas nuo Palangos tilto iki Birutės kalno iškyšulio.

Anot ministerijos pranešimo, krantui išsaugoti čia jau nebeužtenka tradicinių priemonių - šakų klojinių, žabtvorių, takų, laiptų.

Todėl 2005 metais Lietuvoje buvo pradėtas taikyti pasaulyje plačiai diegiamas krantotvarkos būdas paplūdimius dirbtinai papildyti smėliu, kai jie ne tik praplatinami, bet ir paaukštinami.

Šiuo metu įgyvendinamas trečiasis Europos Sąjungos (ES) lėšomis finansuojamas projektas Baltijos jūros krantų apsaugai Lietuvoje.

Daugiausia lėšų skirta labiausiai erozijos procesų paveiktam paplūdimio ruožui nuo Palangos tilto iki Birutės kalno.

Šiame ruože pilamas smėlis, kuris gabenamas iš Baltijos jūros Juodkrantės-Preilos rajono šiaurinio poligono.

Šių metų pavasarį čia išpilta ir paskleista 131,6 tūkst. kubinių metrų atvežto smėlio: šiaurinėje paplūdimio šalyje nuo pėsčiųjų tilto - 57 tūkst. kubinių metrų, pietinėje - 74,6 tūkst. kubinių metrų.

Kitų metų pavasarį šiame ruože planuojama atvežti ir paskleisti 152 tūkst. kubinių metrų smėlio.