"Aš visada didžiavausi, kad mane pakrikštijo Jonas Paulius II. Išgirdęs, kad jis paskelbtas palaimintuoju, pajutau, jog mano krikštas tapo dar ypatingesnis", – prisipažino Andrius Čelkis.

Visų likimai – skirtingi

1993 m. rugsėjį popiežius Jonas Paulius II lankėsi Lietuvoje. Sekmadienį, rugsėjo 5 d., Vilniaus Vingio parke jis aukojo šv. Mišias, per kurias dešimčiai jaunų žmonių suteikė tris sakramentus: Krikšto, Sutvirtinimo ir Pirmosios Komunijos.Ne visi popiežiaus pakrikštyti lietuviai dabar gyvena tėvynėje.

Kai kuriuos likimas nubloškė į tolimas šalis.Ne visi ištikimai eina ir tikro krikščionio keliu. Kai kuriems tikėjimas dabar tapo ne toks svarbus kaip prieš krikštą.Tačiau visi tvirtina viena: popiežiaus krikštas – didžiausias įvykis ir stipriausias išgyvenimas iš vaikystės ar jaunystės. Jie laimingi, kad toks nepakartojamas, su niekuo nepalyginamas įvykis nušvietė jų gyvenimą.

Nutiesė kelią į sveikatą

Vienas jų – Jungtinėse Valstijose, Kalifornijoje, gyvenantis 32 metų A.Čelkis. "Aš visada didžiavausi, kad mane pakrikštijo Jonas Paulius II. Išgirdęs, kad jis paskelbtas palaimintuoju, pajutau, jog mano krikštas tapo dar ypatingesnis", – "Vilniaus dienai" telefonu pasakojo jis.Vyras tiki, kad popiežiaus krikštas padėjo atsirasti galimybei išvažiuoti į saulėtąją Kaliforniją, kur sausas klimatas.

"Manau, kad kelią į Kaliforniją man atvėrė popiežiaus prisilietimas ir krikštas. 16 metų neturiu sveikatos sutrikimų", – džiaugėsi Andrius, Kalifornijoje pasveikęs nuo astmos.Krikšto momentą jis pavadino nerealiu. Atsimena, kad Vilniuje tą dieną stipriai lijo, o jų šeima į ceremoniją vėlavo, nes negalėjo pravažiuoti uždarytomis gatvėmis. Paskui bėgo per miestą į Vingio parką.

"Tuo metu, kai popiežius mane krikštijo, jaučiau, kad kažkas iš to bus gero", – sakė vyras, kuriam per krikštą buvo apie 14 metų.Nuo gimimo Andriaus sveikata buvo labai prasta, o paauglystėje dar pablogėjo. Vaiką kamavo nuolatiniai astmos priepuoliai – Lietuvoje jam netiko klimatas. Tačiau po krikšto jis pajuto didelį dvasinį pakilimą.

Netrukus pasikeitė ne tik jo, bet ir jo motinos Alos Čelkienės, tuomet jau našlės, gyvenimas. Praėjus daugiau kaip metams po sūnaus krikšto A.Čelkienė – Kauno "Rasos" gimnazijos mokytoja – vienintelė iš visų Kauno anglų kalbos mokytojų laimėjo šios kalbos studijų stipendiją Jungtinėse Valstijose. Motina kartu išsivežė ir vaikus. Šeima apsistojo saulėtoje Kalifornijoje, Los Andžele.Ten Andrius pasveiko.

Anot jo artimųjų, tai buvo tiesiog neįtikimas išgijimas. Todėl, be racionalių paaiškinimų, jie nevengia vartoti ir žodžio "stebuklas"."Į Ameriką jį išsivežiau iš reanimacijos palatos, po to daugiau jis nebesirgo, – prisiminė A.Čelkienė. – Tikiu, kad tai lėmė popiežiaus prisilietimas ir suteiktas krikštas."

Džiaugiasi dviem sūnumis

Įgijusi magistro laipsnį, A.Čelkienė grįžo į Lietuvą, o Andrius su seserimi taip ir liko gyventi Los Andžele."Labai patinka Los Andželas, niekur kitur nenorėčiau gyventi. Man didžiausias pliusas – oras. Čia klimatas sausesnis, tikrai padėjo. Kalifornijoje neturėjau sveikatos sutrikimų", – džiaugėsi Andrius.

Los Andžele A.Čelkis gyvena jau 16 metų, čia įkūrė bendrovę, kuri įrengia virtuves. Gyvenimu nesiskundžia.Andrius buvo vedęs Amerikos lietuvę Tarą, su kuria susilaukė dviejų sūnų – Juliaus ir Lino. Vyresniajam greitai sukaks šešeri, jaunesnysis – ketverių metų."Labai faini, labai geri vaikai, – džiaugėsi tėvas. – Su vaikais visada kalbu lietuviškai. Tačiau gyvenimas taip susiklostė, kad su Tara išsiskyrėme. Vaikų priežiūrą dalijamės pusiau. Šiandien po darbo aš juos pasiimsiu. Pas mane jie gan daug laiko praleidžia."

A.Čelkis neslėpė, kad vienu metu buvo kiek nutolęs nuo tikėjimo ir Bažnyčios. Vyriškis tvirtino, kad į Bažnyčią jį sugrąžino stipriai tikinti jo draugė Sandra, Los Andžele gyvenanti jau 10 metų.Los Andžele veikia lietuviška Šv. Kazimiero bažnyčia, turinti savą kunigą, mieste įsikūrusi lietuvių bendruomenė. Per Velykas laikyti mišių Los Andželo emigrantams lietuviams buvo atvykęs kunigas iš Kauno.

Iš Vilniaus grįžo į tėviškę

Baigusi tuometį Talino dailės institutą, Laimutė Rupšytė gavo paskyrimą į Vilniaus dailės kombinatą, ten dirbo odos dirbinių dailininke. Anų metų rugsėjį ji buvo drauge su kitais lietuviais, kuriuos pakrikštijo Šventasis Tėvas.Kaip ji sutiko žinią apie tai, kad popiežius Jonas Paulius II paskelbtas palaimintuoju? "Visai apie tai negalvojau. Tiesiai šviesiai sakau. Daugybė darbų, projektų", – neslėpė 46 metų moteris.

Per tuos keliolika metų, praėjusių po krikšto, pasikeitė ir jos gyvenimas. Kurį laiką L.Rupšytė gyvena Šilalės rajone, Laukuvos miestelyje, dirba Šilalės meno mokykloje dailės mokytoja."Gal likimas viską sutvarkė taip, kad iš Vilniaus grįžau į tėviškę, į gimtuosius namus, ir dirbu pagal specialybę, nors prieš tai sakiau, ką jau ką dirbsiu, bet tik ne mokytojos darbą. Labai džiugiai dirbu su vaikais ir esu tuo patenkinta", – kalbėjo L.Rupšytė.

Ar popiežiaus krikštas tada jai daug reiškė, ar jautė ypatingą to žmogaus palaiminimą?

"Tai gražus ir svarbus jaunystės prisiminimas. Aišku, aš tai jaučiu, bet kad tai labai sureikšminčiau šiuo metu, tai tikrai ne. Esu patenkinta tais gražiais prisiminimais, tuo švento žmogaus palytėjimu, bet tai jau nėra taip svarbu šiuo metu.Dabar esu įsisukusi į kitą veiklą ir, jeigu atvirai, mažiau skiriu dėmesio Bažnyčiai, nesu tokia aktyvi katalikė. Savaime taip išėjo", – pasakojo Laimutė ir juokaudama prisiminė žinomą posakį "Arti bažnyčia, toli Dievas."

Įsuko gyvenimo rutina

Moteris jokiu būdu nesigaili priėmusi krikštą. Kas gyvenime buvo, anot jos, tas ir turėjo būti. Krikštas paliko pėdsaką. Tačiau laikui bėgant keičiasi pats žmogus – jo norai, požiūris.Pastaruoju metu darbai, rūpesčiai, gyvenimo rutina ją stipriai įsuko į savo sūkurį. Iš Laukuvos L.Rupšytė važinėja dėstyti dailės į Šilalės meno mokyklą. Taip pat ji dėsto ir Laukuvos gimnazijoje, kur yra Dailės mokyklos filialas.

"Širdyje viskas išliko, tik nematau būtinybės kiekvieną kartą eiti išpažinties. Tiesiog gyvenu kaip gyvenu", – sakė L.Rupšytė.Ar moteris save dar laiko praktikuojančia katalike?"Galima sakyti, taip, tačiau apsileidusia katalike", – patikslino pašnekovė.Vaikų Laimutė neturi, gyvena su draugu.

Kažkada apie savo krikštą L.Rupšytė yra pasakojusi taip: "Prisimenu, visa virpėjau. Kai reikėjo prieiti prie popiežiaus, tiesiog nebemačiau kelio – taip jaudinausi. Grįždama į savo vietą jau pakrikštyta, aplinkui išvydau plačią skėčių jūrą – lijo. Bet aš to nejaučiau. Kojos buvo lyg nesavos, smarkiai daužėsi širdis."

Į stebuklus žiūri atsargiai

"Pakrikštytas popiežiaus jaučiuosi lyg atliekantis tam tikrą misiją", – po Jono Pauliaus II mirties prieš šešerius metus kalbėjo vilnietis architektas ir dailininkas Vygantas Chaladauskas.V.Chaladauskas, kurio kūrybinis slapyvardis – Vygantas Vėjas, yra baigęs Dailės akademiją, kur įgijo architekto specialybę. Taip pat jis tapo paveikslus, kuria grafikos lakštus.

Dvejus metus, nuo 2003 iki 2005 m. pavasario, Vygantas gyveno Japonijoje, pusmetį – Prancūzijoje, Puatjė mieste."Kokie treji metai esu Lietuvoje, Vilniuje. Viskas gerai, nieko ypatingo neįvyko. Rengiu tapybos, skulptūros parodas – dažniausiai Užupyje, meno inkubatoriuje "Galera", taip pat dalyvauju tarptautinėse parodose, šiek tiek dirbu su interjerais", – pasakojo laisvasis menininkas.

38 metų V.Chaladauskas šeimos dar nesukūrė ir vaikų neturi, gyvena su drauge."Nelabai gilinausi į tą žinią, kad Jonas Paulius II paskelbtas palaimintuoju. Pastaruoju metu labai įtemptas darbų grafikas. Labai mažai turiu laiko žinioms", – sakė Vygantas, kažkada apie savo krikštą pasakojęs itin pakylėtai. Menininkas patikino, kad to įvykio nepamiršo.

"Be abejo, krikštas labai reikšmingas man asmeniškai. Man jis buvo labai įspūdingas. Bet įvertinti, kad tai buvo stebuklas, negalėčiau. Joną Paulių II prisimenu kaip labai mielą, šiltą žmogų, o ne kaip stebukladarį. Į stebuklus žiūriu atsargiai", – dėstė menininkas, kuriam per krikštą buvo 21-i.Vygantas prisiminė, kad iš pradžių krikštijamieji ir jų krikšto tėvai su popiežiumi susitiko po Vingio parko estrada ir pabučiavo jo žiedą.

"Prie popiežiaus per iškilmes ėjome tris kartus. Savo rankomis jis mums suteikė tris sakramentus – Krikšto, Sutvirtinimo ir Pirmosios Komunijos", – pasakojo V.Chaladauskas.Ar Jono Pauliaus II krikštas gyvenimo kelyje jį saugo nuo juodų pagundų ir juodų darbų?"Viskas, kas yra nutikę mano gyvenime, yra nulemta krikšto arba su juo susiję. Bet tuo pačiu galima sakyti ir "ne", – nuo tiesaus atsakymo diplomatiškai išsisuko menininkas V.Chaladauskas.