Po keistų sandėrių

Padarytas klaidas reikia ištaisyti

Lietuvos žmonės gerai prisimena “Mažeikių naftos” aferą. Iš pradžių buvo įmonės žlugdymas. Paskui sekė konservatorių Vyriausybės, kuriai tada vadovavo Rolandas Paksas, nevykęs sandoris su “Williams“. Ir, paradoksalu, nors tuometis Premjeras R.Paksas tada tarė garsiuosius žodžius “pasirašyti negaliu”, pasirašė ministrai, kuriems Vyriausybė suteikė įgaliojimus.

R.Pakso atsisakymas galbūt padarė jį Prezidentu, bet jis, būdamas Premjeru, tik protestavo, bet negalėjo ar nesugebėjo pasiūlyti geresnės alternatyvos. Paskui sekė kampanija informacijos priemonėse, kad „Williams“ dirba blogai, nuostolingai. Tai buvo dar vienas paradoksas, nes tokia įmonė, nafta apskritai negali būti nuostolinga. Akivaizdu, buvo rengiamasi parduoti Mažeikius tiems, kurie “dirbs pelningai”.

Teisybės dėlei reikia pasakyti, kad konservatoriai nepardavė visos “Mažeikių naftos” amerikiečiams, tik suteikė jiems valdymo teisę labai geromis sąlygomis, net padengiant apyvartinių lėšų trūkumą. Tai Lietuvai kainavo milijardą litų. Kai “valdytojai” nusprendė parduoti “nuostolingą” įmonę, kuri tvarkingai mokėjo didelius mokesčius valstybei, jau Algirdo Brazausko Vyriausybė padėjo jiems tai padaryti.

Bet Mažeikius slegia prakeikimas. „Jukos“ vadas M.Cho- dorkovskis neatsargiai patikėjo, kad V.Putino Rusijoje viešai galima pareikšti, kad nori remti opoziciją. M.Chodorkovskis areštuojamas, „Jukos“ kaltinama mokesčių nemokėjimu. Rusijos svečiai lanko Lietuvą ir įtikinėja, kad dėl Mažeikių viskas bus gerai. Vieni paklusniai linksi: „Tikime tuo, tikime“. Kiti bando murmėti, kad reiktų susigrąžinti Mažeikius Lietuvai.

Ar reiktų nesutikti su ta nuomone vien todėl, kad ją pareikštų V.Kubilius? Juk tiesa priklauso visiems, ir visai nesvarbu, kas ją išsako. Tai iš tikrųjų gera proga Lietuvai išpirkti kontrolinį “Mažeikių naftos” paketą. Pinigų yra. Ar ne geriau, užuot tautai juos pravalgius, susigrąžinti pačią svarbiausią strateginę įmonę, kuri tinkamai administruojama greitai padengs visus nuostolius?

Proga puiki, nes į „Jukos“ jau galima žiūrėti kaip į firmą, praradusią pasitikėjimą ar bent jau turinčią rimtų problemų. Lietuvos politikai, ne kartą apgauti, privalo be jokių skrupulų pasinaudoti susidariusia padėtimi. Ar Lietuvos politikai ja pasinaudos? Tai priklauso nuo A.Brazausko ir A.Paulausko, E.Gentvilo ir A.Zuoko, V.Kubiliaus ir kitų smulkesnių opozicinių partijų vadovų gebėjimo susitarti. Didelį vaidmenį gali suvaidinti ir buvę bei esantis prezidentai.

Bet ypač svarbi būtų Lietuvos verslininkų pozicija.

Kartą po “Mažeikių naftos” perdavimo amerikiečiams sutikau pažįstamą paprastą kaimietę. Ji su liūdesiu pasakė: „Praradome Mažeikius“. Liaudies balsas liks šauksmu tyruose. Ar tylės ir verslininkai?

Klausimas nėra paprastas. Sako, pinigai nekvepia. Netiesa, nes jie atsiduoda nafta. Klaipėdiečiai mato, kaip į uostą atplaukia tanklaiviai, kurie prisipildo naftos produktų ir išplaukia. Tai labai dideli pinigai, galintys nupirkti ir politikus. Ar jau turime nepriklausomą nacionalinį kapitalą, kuris pats būtų pasiryžęs valdyti Lietuvos pramonę?