- Akvilė Vitkauskaitė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Paskutinis Lietuvoje gyvenęs jo protėvis yra Mykolas Liudvikas Pacas, miręs 1836 m. M.L.Pacas kariavo Napoleono kariuomenėje, dalyvavo žygyje į Maskvą. Pasibaigus karams išvyko į Angliją, ten studijavo žemdirbystę. Baigęs studijas grįžo į savo turėtas žemes Suvalkuose ir ėmė mokyti žemdirbystės bei pastatė rūmus – šių dabar, deja, jau mažai išlikę, nors kadaise buvo labai didingi.
"Dabar išlikę tik vartai ir parkas. Taip atsitiko todėl, kad prieš Mykolo Liudviko Paco mirtį caro valdžia atėmė didikų žemes ir gerokai apgadino statinius", – savo atsekta šeimos istorija dalijosi F.A.Pacas-Diazas.
Mokysis kalbos?
Koks jausmas, visą gyvenimą manius, kad tavo protėviai – ispanai, sužinoti, kad turi kilmingų šaknų, kurios siekia kitame pasaulio krašte esančią Lietuvą?
F.A.Pacas-Diazas teigė, kad šis atradimas yra labai svarbus visai šeimai. "Mūsų šeimoje protėviai visada buvo labai gerbiami, o jų atminimas labai svarbus. Esame didelė darni ir vieninga šeima, kuri saugo savo principus, o vertybes perduodame iš kartos į kartą. Esame praktikuojantys katalikai ir tai, kad mūsų protėviai buvo tokie patys nuoširdūs katalikai ir net bažnyčias statė, buvo labai malonus sutapimas", – širdį glostančią aplinkybę atvėrė pašnekovas.
Nors ir yra salvadoriečiai, pašnekovo šeimos atstovai sako pasijutę ir šiek lietuviais. "Šis ryšys yra ir kraujo, ir emocinis. Labai džiugu žinoti, kad turime ir antrą tėvynę Lietuvoje", – emocijų neslėpė didikų palikuonis.
Iki akimirkos, kai sužinojo apie lietuviškas šaknis, apie Lietuvą beveik nieko nežinojusi šeima sako pajutusi, kad jos misija – skleisti Centrinėje Amerikoje žinias apie Lietuvą.
"Mus Lietuvoje domina ne tik ekonominiai, bet ir kultūriniai ryšiai – aš esu paskirtas Lietuvos garbės konsulu Salvadore. Iki tol Centrinėje Amerikoje niekas nežinojo apie Lietuvą, dabar, girdėdami mūsų istorijas ir matydami konsulo herbą, žmonės domisi ir klausia, ar galima nuvažiuoti į Lietuvą. Aš atsakau: taip galima, net būtina", – šypsojosi F.A.Pacas-Diazas.
Vyras neabejoja: net jei jis pats ir neišmoks lietuvių kalbos, tai padarys jo vaikai ir anūkai. "Mes labai susidomėję Lietuva, man jau sunku išmokti šios kalbos, galiu pasakyti "ačiū"... Apskritai lietuvių kalbos skambesys mums atrodo kitoks, nors žinau, kad tai sena kalba, o šaknys yra tos pačios kaip ir ispanų kalbos. Netgi yra žodžių, kurie turi panašumų su esperanto kalbos žodžiais", – pastebėjo pašnekovas.
Vertybės – iš kartos į kartą
Noras puoselėti atrastus ryšius su Lietuva, jais pagerbti savo protėvių atminimą nėra atsitiktinis. Pašnekovas tikina: tvirti šeimos ryšiai yra didžioji ir jo verslo sėkmės dalis.
"Mūsų verslas nėra vienalytis, mes turime keletą verslo sričių: tai cukraus gamyba, elektros tinklai, romo gamyba, finansinės paslaugos, kava. Visi šeimos nariai vienaip ar kitaip yra susiję su verslu, bet yra atsakingi už skirtingas sritis. Iš to ir atsiranda stabilumas, todėl mūsų šeimoje įprasta, kad vaikai ir anūkai nuo trylikos metų per mokyklos atostogas dirba kokioje nors šeimos įmonėje", – sakė F.A.Pacas-Diazas. Būtent taip, jo teigimu, vaikai mokomi pamilti verslą, įmones ir kurti šeimos verslo tvarumą bei tęstinumą, o šeimoje galioja griežtos etikos ir elgesio kodeksas.
"Visa mūsų šeima sudaro verslo valdybą: žmona Julita, keturios dukros, sūnus ir aš. Be šios valdybos, kiekvienas turime atskirą pareigų sritį. Sūnus Alfredas atsakingas už pramoninę, žemės ūkio ir finansinę dalis. Jis taip pat ėmėsi romo gamybos ir dabar yra vykdomasis romo gamybos įmonės vadovas", – apie šeimos narių vaidmenis versle pasakojo pašnekovas.
2002-aisiais pradėtas brandinti romas rinką pasiekė tik 2015-aisiais. Tai pirmasis Salvadore pagamintas romas, kuris, įsitikinę Pacai, gali tapti su Salvadoro vardu tapatinama preke ir būti eksportuojamas į visą pasaulį. "Mūsų romas brandinamas amerikietiškose baltojo ąžuolo statinėse. Jau turime romo, kuris brandinamas trylika keturiolika metų. Laikas – labai svarbus jo skoniui", – sakė salvadorietis.
Tvirti prekybiniai ryšiai su užsieniu – ne naujiena Pacų šeimai. Po visą pasaulį, į aštuoniolika šalių, jų kompanijos eksportuoja ir kavą. Žinoma, ir šioje srityje dirba Pacų šeimos nariai.
"Duktė Marija atsakinga už pardavimą ir rinkodarą. Kita duktė, Marcela, atsakinga už žmogiškuosius išteklius ir socialinės atsakomybės problemas. Vien kavos versle dirba 800 žmonių, todėl šie ištekliai – labai svarbūs. Mums rūpi darbuotojų, jų šeimų gerovė, mes norime jiems perduoti savo aistrą darbui ir kavai", – teigė verslininkas.
Dar viena Pacų duktė yra kulinarė ir virtuvės šefė, mokanti gurmaniškos virtuvės paslapčių. Jauniausia duktė – žurnalistė, rašanti laikraščiuose, žurnaluose šeimos tema.
"Mano žmona Julita dirba svarbiausią darbą – rūpinasi šeima, nes mes turime penkis vaikus ir dvylika anūkų. Jai tenka pasirūpinti, kad visi būtų laimingi ir vieningi", – pagarbą žmonai atvirai demonstravo F.A.Pacas-Diazas.
Turbūt dirbti su šeimos nariais – vienas malonumas? "Gyvenime nėra nieko lengvo. Visada yra sunkumų, bet svarbiausia – sugebėti juos išspręsti. Tai yra menas", – šypsojosi Pacų palikuonis.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Kauno klinikos savo pacientams pradėjo teikti ambulatorines slaugos paslaugas namuose
Kauno klinikų Šeimos medicinos klinika – viena pirmųjų įstaigų, pradėjusių teikti ambulatorines slaugos paslaugas namuose savo klinikos pacientams: neįgaliems vaikams, pacientams su specialiaisiais ar nuolatinės slaugos poreikiais bei žm...
-
Tarnybos potvyniui pasirengusios: Neryje laužomi ledai, pasiruošta evakuacijai4
Vandens lygis Neryje vis dar žemas, artimas vasaros laikotarpiui, tačiau potvynio grėsmė išlieka. Todėl prieš savaitgalį Kauno rajono savivaldybė sušaukė posėdį su visų specialiųjų tarnybų atstovais. ...
-
Dėl kilnaus tikslo Kauno Kristaus Priskėlimo bazilika nušvis nekasdieniškomis spalvomis9
Vasario 28-ąją, sekmadienį, 18 val. Kauno Kristaus Prisikėlimo bazilika nušvis nekasdieniškomis spalvomis. ...
-
Marių įlanka – mokyklai, buriuotojams ir visuomenei1
Šiuo metu Kauno marių Neptūno įlanką sunku pavadinti traukos centru, tačiau situacija greitai pasikeis. Įlanka tuoj bus pradėta tvarkyti. Joje atsiras šiuolaikiškos viešos erdvės ir infrastruktūra poilsiautojams, buriavimo ...
-
„Kauno dienos“ studijoje – M. Špokas: apie galimą Šaro pagalbą D. Maskoliūnui2
Šiandien „Kauno dienos“ studijoje svečiuojasi Lietuvos krepšinio federacijos generalinis sekretorius Mindaugas Špokas. ...
-
Medikai apie būdus, kaip susidoroti su stresu ir įtampa: svarbiausia – palaikymas ir humoro jausmas1
Į Lietuvą prieš metus įžengęs koronavirusas atnešė permainų į visų gyvenimus, tačiau labiausiai COVID-19 pakeitė priešakinėse fronto linijose stovinčių medikų kasdienybę. Nuolatinis skubėjimas, pagalbos laukiantys nukent...
-
Darbą pradeda didžiausias vakcinavimo centras Lietuvoje – Kauno ledo rūmai (vaizdo įrašas)16
Didinant kauniečių skiepijimo nuo koronaviruso apimtis, Kaunas atidaro antrąjį vakcinavimo centrą. Skiepijimo eilės sulaukę miestiečiai jau kviečiami į naujus ledo rūmus. Skaičiuojama, kad dirbant pilnu pajėgumu per dieną bus galima aptarnau...
-
Ant tirpstančio ledo vaikštinėjantys vaikai į kauniečio perspėjimus numojo ranka4
Termometrų stulpeliams šoktelėjus gerokai aukščiau nulio nerimą kelia vis dar užšalę, tačiau jau pradėję tirpti vandens telkiniai. Specialistai įspėja, kad tokie pasivaikščiojimai ant tirpstančio ledo gali baigtis skaud...
-
Šančiuose pajudėjusios dangoraižių statybos vienus piktina, kitus – džiugina108
A.Juozapavičiaus prospekte burzgia sunkioji technika. Šioje vietoje, prie Nemuno, iškils pirmieji Šančių dangoraižiai. ...
-
Akcija „Lydeka“ Kaune: aplinkosaugininkai pažeidimus skaičiuoja dešimtimis4
Vakar Aplinkos apsaugos departamento Kauno gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos pareigūnai kartu su neetatiniais aplinkos apsaugos inspektoriais vykdė akciją „Lydeka 2021“: patikrino 215 žvejų ir nustatė 28 pažeidimus. ...