Operacija R: karių gyvenimas grįžus iš misijos

Kasdienybė ir grįžimas

Šiuo metu Lietuvos kariuomenė aktyviai dalyvauja tarptautinėje operacijoje Malyje, MINUSMA, siekiant stabilizuoti esamą padėtį Afrikos valstybėje. Beveik septynis mėnesius kariai praleidžia misijoje, saugodami pagrindinę NATO pajėgų bazę „Camp Castor“ pietryčių Malyje. Praėjusiais metais misijoje dalyvavęs karys J.K. (jų tapatybės neatskleidžiamos saugumo sumetimais – red. past.) pasakoja, kad ypač daug streso misijos metu nepatyrė, mat lietuvių karių užduotys nebuvo rizikingos gyvybei.

Dauguma karių ir tarnautojų, grįžusių iš tarptautinės operacijos, savo asmeninėmis fizinėmis ar psichologinėmis problemomis nelinkę skųstis.

Daugiausia nervų, pasak pašnekovo, reikalavo adaptacija prie naujos aplinkos ir įvairios kitos veiklos bazėje.

„Sakyčiau, kad patyriau tik trumpalaikį stresą, kuris labiausiai buvo susijęs su pirma savaite vos atvykus. Nors savo užduotį žinojau, nauja vieta, naujos taisyklės ir žmonės šiek tiek išmušė iš vėžių, kol pripratau. Baisiausia pačioje pradžioje tikriausiai buvo uodai, kurie tame regione yra maliarijos nešiotojai. Paskui didžiausias jaudulys buvo dėl sportinių varžybų, rengiamų bazės personalo: pusmaratonis, tinklinio varžybos, amerikiečių kariuomenės fizinio parengtumo testai ir pan.“, – pasakojo karys.

Tik atvykę į karinę bazę, kariai buvo laikinai apgyvendinti palapinėse po dešimt asmenų iki tol, kol perkėlė į konteinerinius namukus. Pirmosios dienos buvo ganėtinai užimtos: kariams reikėjo susipažinti su instruktažais, bazės taisyklėmis ir tvarkomis.

„Porą pirmųjų dienų gyvenant palapinėse buvo tikrai ne visai malonu ir ankštoka. Pilna palapinė žmonių, ir dar visų sunešta ekipuotė, kurios bendrai vienam kariui teko apie 70 kg. Tas porą savaičių buvau pavadinęs „gyvenimu tašėse“, nes vis atsirasdavo, kad ką nors reikia pasiimt iš savo krepšių, taigi pusę visko reikėdavo iškrauti, paskui vėl sudėti. Ir taip po kelis kartus per dieną. Konteineriuose jau buvo lengviau, tačiau vis tiek ankštoka. Kartais norisi privatumo savo erdvėje. Kadangi būdavo dviaukštės lovos, apačioje gulintis galėdavo užsimesti palapinsiaustę kaip užuolaidas“, – įspūdžiais ir pirmųjų dienų misijoje dalijosi karys.

Kiekvienas karys į aplinkybes ir įvairius dalykus reaguoja skirtingai, dėl to nėra vienos taisyklės ar sistemos, kaip jam padėti fiziškai ar psichologiškai. (wikimedia.org nuotr.)

Pagrindinė Lietuvos karių užduotis Malyje buvo paprasta: saugoti išorinę bazės sieną, iš įtvirtintų bokštelių stebėti aplinką. Tiesa, ilgos budėjimų pamainos ir ganėtinai monotoniška aplinka net ir tvirčiausią karį priversdavo bent akimirkai atitraukti dėmesį bei padiskutuoti su kolega.

„Grafikas išliko per visą misiją toks pats. Pradžioje kiekvienas galėjome siūlyti variantus ir visi draugiškai balsuodavome. Buvo išskirtinių atvejų – laikinų pasikeitimų dalyvaujant sportiniuose renginiuose. Rutinai paįvairinti skyriaus sudėtyje keitėmės stovyklos saugojimo pusėmis ir porininkais. Niekad nebudėdavai vienas, tai buvo su kuo bent pakalbėti, padiskutuoti. Visokiausių temų paliesdavome, ypač kai budėdavome su skirtingais žmonėmis. Nemažai sužinojau apie sportą, finansinį raštingumą, žmonių santykius, vaikų auklėjimo pavyzdžius ir kolegų ateities planus grįžus į Lietuvą“, – pasakojo J.K.

Laikas neprailgo

Pašnekovo vertinimu, kokių nors veiksmų intensyvumas aplink „Camp Castor“ nebuvo ypač didelis, per pastaruosius misijos metus neužfiksuota Lietuvos karių aukų. Vis dėlto, netikėtų situacijų, pasak J.K., tekdavo pamatyti arba išgirsti.

„Gyvybei gresiančių situacijų misijos metu nepasitaikė. Per visą laikotarpį buvo girdėti porą šūvių tolumoje, ne į mūsų bazę, vienas sprogimas už 5 km, vienas vietinis bandė įsibrauti į šalia bazės esančią statybinių medžiagų ir technikos aptvertą aikštelę bei trys vaikai paleido porą akmenų į apsaugos bokštelį“, – pasakojo karys.

J.K. pripažįsta, kad, budint bokštelyje, veiklos nebuvo daug, tačiau ir tokioje tarnyboje laikas bėga gana greit.

„Prieš grįžtant į Lietuvą buvo šiek tiek liūdnoka, dar norėjosi pabūti, kadangi dar buvo reikalų, kurie liko nenuveikti. Vis ateidavo mintis – kaip greit praėjo pusė metų“, – prisipažino pašnekovas.

„Nusileidus Lietuvoje norai pasikeitė – norėjau aplankyti namiškius, draugus, pasivaikščioti ir pamatyti, kaip kas pasikeitė. Tačiau norus reikėjo trumpam atidėti, kadangi grįžus reikėjo keturiolika dienų izoliuotis Lietuvos karo mokykloje su tikrai griežtomis sąlygomis ir maža teritorija judėti – turėjome maždaug 80 prie 40 m betoninę aikštelę. Šis laikas buvo labai nemalonus, laukiau, kada jis baigsis ir norėjau laisvės“, – neslėpė karys.

Praėjus izoliacijos laikotarpiui, kariai gavo penkiolikos dienų atostogų, per kurias buvo galima pamažu grįžti į kasdienį gyvenimą.

„Nepasakyčiau, kad po misijos buvo sunku grįžti į įprastą gyvenimą. Galbūt reikėjo šiek tiek laiko susigrąžinti artimesnius ryšius su šeima ir draugais. Labai norėjau kuo greičiau grįžti į savo kuopos pratybas, pamatyti tarnybos draugus, pasidalyti įspūdžiais, tačiau teko laukti du mėnesius, kol galėjau grįžti į tarnybą. Per tiek laiko jau buvo atsibodę visiems pasakoti apie Malį“, – juokėsi vyras.

Operacija R: reintegracija

Karių psichologine gerove pradėta rūpintis nuo Dr. Jono Basanavičiaus karo medicinos tarnybos (KMT) įsteigimo dienos, o ji jau skaičiuoja savo gyvavimo 30-metį.

Iš pradžių tai buvo labiau su ekspertize – psichikos sveikatos tikrinimu – susijusi veikla, bet pamažu psichologų paslaugų poreikis ir paklausa plėtėsi. Nuo 2007 m. krašto apsaugos ministrui patvirtinus karių psichologinės būklės vertinimo, psichologinės reabilitacijos ir reintegracijos po tarptautinių operacijų tvarką, pradėta organizuoti karių psichologinė reabilitacija ir reintegracija. Pradėti taikyti įvairūs medicininių, psichologinių ir socialinių priemonių kompleksai, padedantys prisitaikyti prie pasikeitusių sveikatos, socialinių, darbo ir kitų sąlygų, pagerinti psichologinę būklę, atgauti sumažėjusį darbingumą, sumažinti psichologinių trauminių įvykių poveikį.

2011 m. KMT buvo įsteigtas skyrius, kuris sujungė ir centralizavo karo psichologus bei jų veiklą. Nuo tada karo psichologų paslaugos smarkiai išsiplėtė. Šiandien daug dėmesio skiriama karių psichologinei gerovei: kariams rengiamos psichologų konsultacijos, vyksta karių švietimas, psichologinė pagalba po trauminių įvykių, dalinių organizaciniai tyrimai ir pan.

Psichologinis kario rengimas prasideda dar prieš išvykstant į tarptautinę operaciją. Vis dėlto, misijos užtrunka ilgai ir sunku prognozuoti, kas jos metu gali įvykti. Stresas ir gyvenimas jį keliančioje aplinkoje paveikia kiekvieną žmogų skirtingai.

„Tarptautinių operacijų metu kariai patiria tam tikrų sunkumų, kaip, pavyzdžiui, ilgalaikė atskirtis nuo šeimos, buvimas santykinai uždaroje aplinkoje ilgą laiką, galimi incidentai tarptautinės operacijos regione ir pan. Sudėtingi psichologiniai išgyvenimai susiję su įvairiais įvykiais, kuriuos kariai gali suvokti skirtingai. Tai, kas sukelia stresą vienam žmogui, kitam gali jo ir nesukelti. Įvairių stresą sukeliančių veiksnių poveikis gali būti skirtingas. Vieni stresą sukeliantys veiksniai gali paveikti kario gebėjimą susikaupti, kiti – jo nuotaiką“, – iš patirties žino Lietuvos kariuomenės Dr. Jono Basanavičiaus Karo medicinos tarnybos Karo psichologijos sektoriaus, psichologinės paramos įguloms poskyrio viršininkas kapitonas Andrius Jurgaitis.

Pasak specialisto, kiekvienas karys į aplinkybes ir įvairius dalykus reaguoja skirtingai, dėl to nėra vienos taisyklės ar sistemos, kaip jam padėti fiziškai ar psichologiškai, – vertinama pagal poreikius ir individualią situaciją.

„Skirtingos situacijos reikalauja skirtingo lygio paramos. Dažniausiai teikiama pirmojo lygio parama. Prie pirmojo lygio paramos skirtina pagalba sau pačiam, bičiulių pagalba ir vado veiksmai. Daugeliu atvejų pagalbos sau ir kitų pirmojo lygio priemonių pakanka, kad vieneto kariams pavyktų susidoroti su potencialiai trauminių įvykių padariniais“, – teigė KMT kpt. A.Jurgaitis.

Per visą laikotarpį buvo girdėti porą šūvių tolumoje, vienas sprogimas už 5 km, trys vaikai paleido porą akmenų į apsaugos bokštelį.

Anot jo, karių bendruomenė yra sutelkta, todėl kariai ir patys sėkmingai buriasi į savipagalbos grupes, padeda vieni kitiems, bendrauja ir buriasi šeimomis.

„Kariui atsisakius dalyvauti Reintegracijos programoje Karių reabilitacijos centre arba kitoje sveikatingumo įstaigoje, šios priemonės taikomos jiems ir jų šeimos nariams kariniame vienete šešis mėnesius: vyksta individualios arba grupinės psichologinės konsultacijos bei edukacinės priemonės – paskaitos, seminarai ir kiti užsiėmimai psichologinėmis temomis“, – vardijo kpt. A.Jurgaitis.

Ir kariams, ir jų šeimoms

Karys – ne mašina, jis yra reikalingas valstybės saugumui, jo priežiūra ir reabilitacija yra svarbi, siekiant išlaikyti aukštą asmens moralę, psichologinį stabilumą bei fizinius gebėjimas.

Pagal Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymą, reintegracija taikoma grįžusiems iš tarptautinės operacijos, specialiosios misijos ar ilgalaikio plaukiojimo kariams, valstybės tarnautojams ir darbuotojams, dirbantiems pagal darbo sutartis.

Kariams ir jų šeimoms teikiamos psichologinės konsultacijos, poilsio terapija, seminarai bei paskaitos psichologinėmis temomis. Taip pat poilsis su apgyvendinimu ir maitinimu, sveikatingumo paslaugos, kūno kultūros paslaugos, išvykos, ekskursijos, vaikų užimtumo paslaugos, informaciniai leidiniai, sveikinimo, padėkos atvirukai, vaikams skirtos atminimo dovanėlės.

Kariai patiria tam tikrų sunkumų – ilgalaikė atskirtis nuo šeimos, buvimas santykinai uždaroje aplinkoje ilgą laiką, galimi incidentai tarptautinės operacijos regione. (gisreportsonline.com nuotr.)

„Grįžus į Lietuvą, mums davė penkiolikos dienų atostogų, o paskui dar penkiolika dienų reintegracijos namuose arba poilsio centre Druskininkuose. Buvo galima vykti ir su šeima. Aš buvau pasirinkęs poilsį Druskininkuose, tačiau nepasinaudojau ta proga. Iš pradžių sanatorijos nežinojo, kaip saugiai vykdyti savo veiklą dėl pandemijos, nes buvo nepasibaigęs pirmasis karantinas, o paskui nepasinaudojau dėl pasikeitusių aplinkybių“, – pasakojo karys J.K.

„KMT Karo psichologijos sektoriuje tarnauja 20 psichologų. Psichologai yra dislokuoti regioniniu principu, siekiant, kad paslaugas kariai gautų savo arba kuo arčiau savo nuolatinės tarnybos vietos. Be reintegracijos paslaugų kariams, kurie turi su dalyvavimu tarptautinėje operacijoje susijusių psichologinių problemų, yra sudarytos sąlygos gauti psichologines konsultacijas. Tai vyksta jų tarnybos vietoje, tarnybos laiku, konsultacijos yra konfidencialios ir nemokamos. Taip pat kariai į karo psichologus gali kreiptis elektroniniu laišku, „Messenger“ programėle arba visą parą veikiančia karių psichologinės pagalbos linija“, – apie veikiančią sistemą pasakojo Karo medicinos tarnybos atstovas psichologijos specialistas kapitonas Miroslavas Filistovičius.

Karių reabilitacijos centro specialistai teigia, kad absoliuti dauguma karių ir tarnautojų, grįžusių iš tarptautinės operacijos, nori dalyvauti reabilitacijos programoje kartu su šeimos nariais, o savo asmeninėmis fizinėmis ar psichologinėmis problemomis nelinkę skųstis. Pasak specialistų, dažniausiai pastebimas iš tarptautinių operacijų grįžusių karių dirglumas, padidėjęs jautrumas, nugaros, kojų skausmai.

Ar grįš į Malį, dar neaišku

Birželį Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas laišku kreipėsi į Gitaną Nausėdą, prašydamas atsiųsti į Malį specialiųjų operacijų karių, kurie dalyvautų Europos kariuomenės grupėje „Takuba“, padedančioje vietos pajėgoms kovoti su džihadistais. Tačiau vėliau pasirodė žinių, kad Malio vyriausybė ketina pasamdyti Rusijos privačią saugumo grupę „Wagner“. Rugsėjį Prancūzijos gynybos ministrė Florence Parly rugsėjo viduryje perspėjo Malį dėl tokių ketinimų.

Malyje, skurdžioje Vakarų Afrikos Sahelio regiono šalyje, džihadistai sukilėliai rengia išpuolius jau nuo 2012 m. Krizė prasidėjo nuo neramumų šalies šiaurėje, o tada išplito šalies viduryje ir kaimyniniuose Nigeryje ir Burkina Fase.

2013 m., kai islamistų kovotojai užėmė šalies šiaurę, Prancūzija į Malį pasiuntė savo karius. Nuo tada Paryžius tūkstančius karių dislokavo platesniame Sahelio regione, kur jie kartu su vietos pajėgomis vykdo operacijas prieš islamistų sukilėlius, siejamus su „Al-Qaeda“ ir „Islamo valstybe“.

Prancūzijos ir Malio santykiai pablogėjo po 2020 m. rugpjūčio perversmo, per kurį buvo nuverstas prezidentas Ibrahimas Boubacaras Keita. Birželį Prancūzija nutraukė karinį bendradarbiavimą su Maliu, o prezidentas E.Macronas paskelbė apie planus uždaryti bazes šiaurinėje Malio dalyje ir sumažinti Prancūzijos karių skaičių regione.

Manoma, kad „Wagner“ ir Malio aptariamas sandoris būtų susijęs su galimybe Rusijai gauti kasybos teises. Šiuo metu „Wagner“ pajėgos veikia ir kitose Afrikos šalyse, įskaitant Libiją, kur remia lyderį Khalifą Haftarą, Sudaną ir Mozambiką.

Dėl Lietuvos karių dalyvavimo misijoje Malyje spalio viduryje spręs Valstybės gynimo taryba (VGT). Paskui klausimas pasieks Seimą, kuris tvirtina tarptautinių operacijų mandatus.

Anot krašto apsaugos ministro Arvydo Anušausko, jei Vokietija ir Prancūzija, su kuria planuota jungtis į operaciją, nuspręstų nebetęsti tarptautinės operacijos, Lietuva galėtų ir nesiųsti karių.

Be Prancūzijos misijoje taip pat dalyvauja Belgija, Estija, Italija, Nyderlandai, Čekija, Portugalija ir Švedija. Danija yra pažadėjusi skirti karių į šią misiją nuo kitų metų.

Šaltinis: ELTA