Į Nepriklausomybės Akto signatarus, gausiančius valstybinę rentą, jau žiūrima pro padidinamąjį stiklą

Pasklidus pranešimams, kad vienas Nepriklausomybės Atkūrimo Akto signatarų - Zigmas Vaišvila yra įtariamas finansinėmis aferomis, visuomenė vėl atkreipė dėmesį į prieštaringai įvertintą Nepriklausomybės Akto signatarų įstatymą, suteikiantį teisę jiems ir jų artimiesiems gauti valstybinę rentą.

Vienas parlamentarų, viešai pasipriešinusių šio įstatymo priėmimui, dar spalio pabaigoje prognozavo, kad į kiekvieną su signatarų vardu susijusį skandalą visuomenė žiūrės pro padidinamąjį stiklą.

Grupė parlamentarų priešinosi

Grupė parlamentarų prašė Prezidentą vetuoti spalį priimtą Lietuvos Nepriklausomybės Atkūrimo Akto signatarų įstatymą, suteikiantį teisę signatarams ir jų artimiesiems gauti nemažą valstybinę rentą.

“Esame įsitikinę, jog šio įstatymo nuostatos, įpareigojančios mokėti išskirtinę rentą grupei asmenų, prieštarauja Konstitucijoje įtvirtintam socialinio teisingumo principui, neleidžiančiam teikti jokių išskirtinių privilegijų”, - buvo rašoma parlamentarų kreipimesi.

Kreipimąsi pasirašė parlamentarai socialliberalas Rolandas Pavilionis, liberalcentristai Gintaras Šileikis, Algis Kašėta, Jonas Čekuolis, Juozas Matulevičius, krikščionis demokratas Petras Gražulis, socialliberalas Vasilijus Fiodorovas.

Siūlė pasirinkti kitą būdą

P.Gražulis “Kauno dienai” sakė, kad jis ir dar šeši jo kolegos, pasirašę kreipimąsi į Prezidentą, siūlė visai kitą būdą finansiškai paremti signatarus, gyvenančius vargingai. Tam tikslui buvo galima iš valstybės biudžeto sudaryti specialų fondą, kurį kontroliuotų, pavyzdžiui, Signatarų klubas ir kitos visuomeninės organizacijos.

Būtent tokio fondo nuostatose būtų buvę numatyta, kokiais konkrečiais atvejais finansinė pagalba skiriama, sakė P.Gražulis, pažymėjęs, kad kai kuriems signatarams jos jau dabar reikia. Kaip vieną tokių žmonių jis paminėjo Liudviką Simutį, kurio, pasak pašnekovo, tikrai niekas nepriskirs prie turtuolių.

P.Gražulis sakė, jog jį labai nustebino tai, kad, vykstant diskusijoms dėl rentos skyrimo, nė vienas galimų pretendentų į ją neparodė kuklumo - kokiu nors būdu nepasipriešino, kad įstatymo, gerokai papiktinusio visuomenę, projektas būtų grąžintas bent tobulinimui.

Žiniasklaidos ir visuomenės kritiškai įvertinto įstatymo priėmimui priešinęsis Seimo narys teigė, jog jį tiesiog šokiravo tai, kad net tie jo kolegos, kurių pritarimo jis tikėjosi, jį smarkiai barė už bandymą sukliudyti privilegijų suteikimui.

“Nejaugi mūsų šalyje liko tik viena vertybė - pinigai, tapę aukštesniu kriterijumi, negu padorumas ir kuklumas”, - piktinosi kreipimąsi pasirašęs parlamentaras.

Griauna pensijų sistemą

Kitas kreipimąsi pasirašęs Seimo narys - Algis Kašėta “Kauno dienai” sakė, kad priimtas įstatymas “negailestingai griauna visą pensijų ir konkrečių žmonių įvertinimo už nuopelnus valstybei sistemą”. Pašnekovas kaip pavyzdį nurodė pirmojo laipsnio valstybinę pensiją, kuri, įsigaliojus naujajam įstatymui, liks daugiau kaip tris kartus mažesnė, negu renta, skirta signatarams.

Su šiomis mintimis solidarizavosi P.Gražulis, kuris taip pat piktinosi, kad įstatyme numatytas privilegijų paveldimumas. “Kuo čia dėtos signatarienės ir signatariukai”, - kalbėjo pašnekovas, kartu pažymėjęs, kad už Lietuvą ryžtingai kovojusių žmonių - partizanų ir disidentų - nuopelnai įvertinti labai kukliai.

Septynis kartus didesnė

Seimo priimtas įstatymas suteikia 1990 metų kovo 11-ąją už Nepriklausomybės Atkūrimo Aktą balsavusiems Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo deputatams teisę gauti 50 proc. dabartinių Seimo narių atlyginimo dydžio rentą. Tai sudaro per 2 tūkst. litų.

Renta - septynis kartus didesnė, negu pensijos vidurkis Lietuvoje. Būtent ši aplinkybė bene labiausiai papiktino visuomenę.

Signatarui mirus, dalį jam mokamos rentos turės teisę gauti jo žmona ir vaikai.

Naująjį įstatymą protegavę Seimo nariai tikino, kad į rentą galės pretenduoti tik 30 signatarų. Bet taip ir liko neaišku, ar šis sąrašas negalės plėstis, pavyzdžiui, signatarams atsisakius valstybinių pensijų ar menkiau apmokamo darbo.

P.Gražulis sakė, kad naujai priimtas įstatymas palieka daug landų piktnaudžiauti tiems, kurie bent šiuo metu negali į ją pretenduoti. Šis įstatymas neskatina signataro ieškotis darbo, priešingai, provokuoja jį mesti, nes ne visur galima uždirbti du tūkstančius litų.

Turės raudonuoti

A.Kašėta taip pat sakė, kad signatarai, bendraudami su visuomene, kiekvieną kartą neišvengiamai turės raudonuoti, nes jiems neabejotinai bus priekaištaujama ne tik dėl rentos dydžio, bet ir dėl lengvatinėmis sąlygomis anksčiau gautų automobilių, butų bei sklypų dalybų ir jų pardavinėjimo, iš kurio didelė dalis signatarų smarkiai pasipelnė.

Seimas, priimdamas tokį įstatymą, iš visuomenės išskyrė mažą grupę žmonių, gausiančių solidžias privilegijas tuo metu, kai didelė dalis žmonių gyvena dar labai kukliai, sakė parlamentaras. Jis teigė, kad jeigu ir nuspręsta rentą skirti, tai jos dydis galėjo būti ne toks, kad piktintų žmones.

A.Kašėta prognozavo, kad įstatymas dar ne kartą atsidurs skandalų centre, nes piktnaudžiavimo juo neabejotinai bus. “Koks keistuolis eis dirbti, jei jis, pasinaudojęs įstatymu, gaus du tūkstančius litų”, - sakė pašnekovas, pridurdamas, jog kiekvieną sykį į į signatarų poelgius bus žiūrima pro padidinamąjį stiklą.

“Įstatymas priimtas be mano valios”

Patys signatarai šio įstatymo priėmimą vertino nenoriai. Pokalbyje su “Kauno diena” Romualdas Ozolas įstatymą vertinti atsisakė, lakoniškai pažymėdamas: “Jis buvo priimtas be mano valios”.

Kitas signataras - Algirdas Patackas kalbėtis su “Kauno diena” irgi nerodė didelio entuziazmo, bet vis dėlto sutiko pasamprotauti šiuo klausimu.

Kaip paprastai, A.Patackas kalbėjo giliamintiškai, pasitelkdamas alegorijas. “Jeigu gerbiame savo vėliavą, tai analogiškas požiūris turi būti ir į jos kotą. Jeigu gerbiame valstybę, turime nusilenkti ir jos ribas žyminčiam stulpui, kuris neturėtų būti paliktas likimo valiai. Jeigu pagarbiai kalbame apie Kovo 11-ąją, tai tikriausiai turėtume pagarbiai žiūrėti ir į tuos politikus, kurie tuomet paskelbė atstatantys Lietuvos nepriklausomybę”.

Pašnekovas, turėdamas galvoje kilusias aistras dėl signatarų rentos dydžio, sakė, kad jei kam nors labai smagu, “žiūrint į nušiurusius vėliavų kotus ir aptrupėjusius pasienio stulpelius”, tai tokį džiūgavimą komentuoti sunku.

Atremdamas priekaištus, kad signatarai sąmoningai mes darbą, nes renta - daug didesnė, A.Patackas sakė, kad jis darbo niekad nemėtė, o tik pats buvo iš jo mėtomas - du kartus sovietmečiu ir vieną sykį - jau nepriklausomoje Lietuvoje - už jo politines pažiūras.

Komentuoti atsisakė

Tuo tarpu Z.Vaišvila, “Kauno dienos” paprašytas pakomentuoti Signatarų statuso įstatymą, kategoriškai atsisakė tai padaryti, nes esą su juo “detaliai dar nesusipažinęs”.

Po šio pokalbio praėjus kelioms dienoms, BNS išplatino pranešimą, kad Vilniaus apygardos teismas nutarė neleisti Z.Vaišvilai toliau atlikti bendrovės “Parex lizingas” administracijos vadovo funkcijas.

Teismas sprendimą priėmė, atsižvelgęs į Latvijos bendrovės “Parekss lizings” kreipimąsi, kuriame teigiama, kad Latvijos įmonė turėjo informacijos, jog Z.Vaišvila vykdo akivaizdžiai ekonomiškai nenaudingus ir nuostolingus veiksmus, pažeidžiančius “Parekss lizings” bei kitų bendrovės akcininkų interesus.

Dėl tokių neteisėtų Z.Vaišvilos veiksmų yra paduotas pareiškimas atlikti ikiteisminį tyrimą, po kurio paaiškės, ar Z.Vaišvilos veiksmuose nėra nusikalstamos veikos požymių.

Įtarimai, kad signataras yra susijęs su finansinėmis aferomis, vers visuomenę į jo ir jo kolegų poelgius žvelgti pro padidinamąjį stiklą dar dažniau, negu tai buvo iki jų statuso įstatymo priėmimo.