- Rugilė Augustaitytė, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Į Lietuvą vis dar mėginant patekti neteisėtiems migrantams, savanorių organizacijos „Sienos grupė“ atstovas Mantautas Šulskus teigia, kad šiuo metu vienas didžiausių savanorių rūpesčių yra informacinis vakuumas.
Anot jo, nors Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT) kiekvieną dieną pateikia apgręžtų neteisėtų migrantų skaičių, vis tik, pažymi M. Šulskus, konkretūs duomenys apie asmenis nėra pateikiami. Dėl šios priežasties „Sienos grupės“ atstovas kelia klausimą, ar dėl humanitarinių priežasčių į šalį įleisti piliečiai nėra Baltarusijos opozicijos atstovai. VSAT atstovas Giedrius Mišutis tikina, kad visiems besikreipiantiems informacija yra pateikiama be jokių paslapčių bei patvirtina, kad didžioji dalis į šalį įleistų asmenų iš tiesų yra baltarusiai.
M. Šulskus: didžiausias mūsų rūpestis – informacinis vakuumas
Pabėgėliams ir migrantams humanitarinę pagalbą teikiančios organizacijos „Sienos grupė“ atstovas M. Šulskus tikina, kad, siekiant neteisėtai sieną mėginusiems asmenims padėti, nerimą kelia VSAT sudarytas informacinis vakuumas. Mat, pažymi M. Šulskus, yra pateikiama tik neteisėtų mėginimų kirsti sieną statistika, tačiau konkreti informacija apie migrantus, anot M. Šulskaus, nėra viešinama.
„Neseniai VSAT atstovas sakė, kad nuo birželio iki rugpjūčio dėl humanitarinių priežasčių buvo įleisti 36 žmonės. Tačiau mes nežinome, kokių tai pilietybių žmonės, nes gali būti, kad pastarąjį skaičių sudaro ir Baltarusijos opozicijos žmonės, kurie įleisti ne dėl humanitarinių priežasčių, tokių kaip sveikata ar amžius. Todėl mūsų didžiausias rūpestis yra informacinis vakuumas“, – komentuodamas situaciją pasienyje Eltai teigė M. Šulskus.
Kreipėmės išsiaiškinti, tačiau buvo atsakyta, kad dėl asmens duomenų apsaugos apie šį atvejį informacijos neteiks.
Anot „Sienos grupės“ atstovo, kai į VSAT kreipiamasi dėl konkrečių atvejų, informacija dėl asmens duomenų apsaugos yra pateikiama tik iš dalies. Kita vertus, M. Šulskui kyla klausimas, ar apskritai duomenys apie neteisėtus migrantus yra renkami.
„Mes kreipiamės dėl konkrečių atvejų. Pavyzdžiui, pasitaikė keistas atvejis, kai migrantės iš Sirijos – motina su keturiomis dukromis, iš kurių trys buvo nepilnametės, – buvo bene dvidešimt dienų apgręžinėjamos. Kreipėmės išsiaiškinti, tačiau buvo atsakyta, kad dėl asmens duomenų apsaugos apie šį atvejį informacijos neteiks. Kaip suprantu, kokybinė informacija apie apgręžtų asmenų amžių, pilietybę net nėra renkama. Tikriausiai renkama tik apie įleistus dėl humanitarinių priežasčių“, – kalbėjo jis.
VSAT atstovas: informacija suteikiama visiems besikreipiantiems
Vis dėlto VSAT atstovas Giedrius Mišutis tikina, kad visi duomenys besikreipiantiems yra suteikiami.
„Jei nesikreipiama, informacijos ir nėra. Kiekvieną dieną skelbiame, kiek yra apgręžiama, o jei kas turi kitų pjūvių, informacija suteikiama pradedant nuo žurnalistų ir baigiant kitais besikreipiančiais“, – teigė G. Mišutis.
Mes skelbiame viską, kas yra aktualu, o kai ateina laikas, duomenys – apibendrinami. Jokių paslapčių nėra.
Be to, G. Mišutis patvirtina, kad kone visi į Lietuvą dėl humanitarinių priežasčių įleisti asmenys yra Baltarusijos piliečiai.
„Yra įleista apie keturiasdešimt. Tai asmenys, kurie neteisėtai kirto sieną ir jiems buvo suteikta teisė pasilikti Lietuvoje. Yra įvairių istorijų, bet didžioji dauguma yra baltarusiai, pasitaiko ir Rusijos piliečių, kurie bando patekti į saugią šalį – į Lietuvą“, – pridūrė jis.
VSAT atstovas atkreipia dėmesį, kad kiekvienu neteisėto sienos kirtimo atveju situacija yra vertinama individualiai, todėl yra pasidomima ir apie asmenis.
„Vertina, ar žmogui gresia akivaizdus pavojus, ar jiems reikalinga medicininė pagalba, nes neretai, jei skundžiamasi, kviečiama pagalba. Žinoma, Baltarusijos pilietis yra preliminariai vertinamas šiek tiek kitaip negu ekonominis emigrantas, kuris ieško geresnių gyvenimo sąlygų ir kuriam Lietuva yra tik tarpinė stotelė. Tai pamatyti nesudėtinga . O su asmenimis, patiriančiais grėsmes dėl politinių aplinkybių Baltarusijoje, situacija yra kitokia“, – teigė G. Mišutis.
„Mes skelbiame viską, kas yra aktualu, o kai ateina laikas, duomenys – apibendrinami. Jokių paslapčių nėra“, – komentavo VSAT atstovas.
ELTA primena, kad nuo praėjusių metų rugpjūčio 3 dienos, kai VSAT suteikta teisė apgręžti neleistinose vietose iš Baltarusijos bandančius sieną kirsti neteisėtus migrantus, jų iš Baltarusijos į Lietuvą neįleista 12 863. Vis tik dėl savo migrantų apgręžimo politikos Lietuva susilaukė kritikos. Žmogaus teisių gynimo organizacija „Amnesty International“ sukritikavo Lietuvos veiksmus sprendžiant migrantų krizę ir paragino sustabdyti apgręžimo politiką – paleisti visus prieglobsčio prašytojus ir neteisėtus migrantus.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Jonavoje pradėti statyti geležinkelio tilto per Nerį poliai
Įgyvendinant europinės vėžės geležinkelio projektą „Rail Baltica“ įsibėgėja ilgiausio tilto per Neries upę statybos Jonavos rajone – pradėti polių įrengimo darbai, kuriuos baigti tikimasi iki kitų metų pavasario, praneš...
-
LRT generaline direktore perrinkta M. Garbačiauskaitė-Budrienė
Nacionalinio transliuotojo LRT generaline direktore antradienį naujai kadencijai perrinkta Monika Garbačiauskaitė-Budrienė, įstaigai vadovavaujanti nuo 2018 metų. ...
-
Lietuvoje neliks automobilių su rusiškais numeriais: kaip vyks šis procesas?1
Lietuvoje automobilių su rusiškais numeriais kitąmet turėtų visiškai nelikti, mat tokios transporto priemonės nuo rugsėjo vidurio nebeįleidžiamos į Lietuvą. O Lietuvoje esančias reikalaujama išvežti per pusmetį. Kaip vyks &sca...
-
Į ES Teisingumo Teismo teisėjus pretenduoja du kandidatai, generalinius advokatus – keturi
Į Europos Sąjungos (ES) Teisingumo Teismo teisėjus pretenduoja du Lietuvos teisininkai, į generalinius advokatus – keturi, antradienį pranešė Teisingumo ministerija. ...
-
Šaulių sąjunga į kibernetinio saugumo hakatoną Kaune kvies IT, karybos ekspertus
Kauno technologijos universiteto „Santakos“ slėnyje spalio 20–22 dienomis vyks didžiausias Baltijos šalių kibernetinės gynybos ir saugumo inovacijų hakatonas „Ugninis skydas 2023“. ...
-
Senolis dusina kaimynus: smirdi? Bet aš nieko bloga nedarau14
„Smirdi? Bet aš nieko bloga nedarau“, – lyg niekur nieko ištarė daugiabučio Vilijampolėje gyventojas, kurio buto durys aplipusios musėmis, o į laiptinę patenkantis tvaikas kaimynams atima žadą. ...
-
Kariuomenės vadas sako nutraukiantis nuomos sutartį su sūnumi, nors konflikto nemato41
Lietuvos kariuomenės vadas generolas Valdemaras Rupšys sako nutraukiantis buto nuomos sutartį su sūnumi, nors interesų konflikto teigia nematantis. ...
-
Policija pripažįsta: LGBT atstovų mitinge suklydo20
Į ketvirtadienį Gėjų lygos rengtą mitingą susirinko daugiau ne palaikančiųjų, bet priešingą nuomonę turinčių. Pastarieji neleido pasireikšti, provokavo ir kitaip trukdė, tačiau į policiją pagalbos kreipęsi mitinguotojai, jos nes...
-
Pagalba policijai reikalinga, bet ne visada
Klaipėdos apskrities policijos viršininkas Alfonsas Motuzas mano, kad policijos rėmėjų pagalba yra reikalinga, pareigūnai neretai dirba su talkininkais. Kartu pripažįstama, kad kasdieniame darbe rėmėjai nėra labai geidžiami, kartais juos pa...
-
Penktadienį Lietuvos miestuose ir miesteliuose bus degamos žvakutės organų donorams atminti
Iš viso per 53 metus (nuo 1970 metų) donorais tapo 2005 žmonės. Tiek žvakučių spalio 6 d. degs Vilniuje, Katedros aikštėje. Prie žvakučių iniciatyvos šiemet prisijungė dar daugiau bendruomenių – net 48 vietose tądien ple...