Tiesioginių merų rinkimų idėją bandoma atgaivinti konferencijose, tačiau politikai šiuo klausimu ir toliau neranda bendros kalbos
Seimo nariams vis neužtenka politinės valios įteisinti tiesioginius merų rinkimus. Politikai nesutaria, kaip turėtų būti padalyti įgaliojimai tarp tiesiogiai išrinkto mero ir savivaldybės tarybos. Vargu ar tai pavyks ir iki 2007-ųjų, nes iki šiol nėra net bendros vizijos, kaip turėtų atrodyti reformuota savivalda.
Priminė Vyriausybės įsipareigojimą
Didžiausią frakciją Seime turinti Darbo partija ėmėsi iniciatyvos atgaivinti kiek priblėsusią diskusiją dėl tiesioginių merų rinkimų. Ta proga Seimo rūmuose vakar buvo surengta konferencija, kurioje kalbėta apie numatomą savivaldos reformą.
Darbiečių lyderis Viktoras Uspaskichas priminė, kad į keturių partijų koalicinės Vyriausybės programą yra įtrauktas įsipareigojimas įteisinti tiesioginius merų rinkimus. Tačiau iki šiol tai nėra padaryta, nes politikai nesutaria, kaip įgyvendinti šį įsipareigojimą.
Konferencija irgi parodė, kad iki politikų sutarimo dar toloka. Įvairių politinių partijų atstovai kalbėjo apie skirtingus tiesioginių merų rinkimų įteisinimo būdus, dažnas jų pripažino, kad ir pačiose partijose nėra vieningos nuomonės šiuo klausimu.
Remia skirtingus modelius
Politikai pirmiausia nesutaria, kaip turėtų būti padalyti įgaliojimai tarp tiesiogiai renkamo mero ir tarybos, kaip išvengti galimų teisinių konfliktų tarp šių institucijų.
Valdančiosios Darbo ir Socialdemokratų partijos pareiškė pritariančios nuostatai, kad tiesiogiai išrinktas meras būtų tik vykdomoji savivaldybės institucija, įgyvendinanti tarybos sprendimus. Taryba gi turėtų savo atskirą vadovą. Tačiau valdančioji Valstiečių ir Naujosios demokratijos partijų sąjunga (VNDPS) linkusi gerokai padidinti tiesiogiai išrinktų merų galias, suteikiant jiems ne tik vykdomosios valdžios, bet ir tarybos vadovo įgaliojimus. Tokiu būdu, pasak VNDPS atstovo, Seimo vicepirmininko Alfredo Pekeliūno, būtų išvengta dviejų galvų vienoje savivaldybėje, kurios gali konfliktuoti tarpusavyje.
Tačiau konstitucinės teisės ekspertai atkreipia dėmesį, jog toks galių sukaupimas vienose rankose prieštarautų Konstitucijai, kuri numato atstovaujamosios ir vykdomosios valdžios atskyrimą.
Baimė išsirinkti netikusį merą
Valdantieji socialliberalai ir opoziciniai liberalcentristai bei liberaldemokratai pasisako už tiesioginius merų rinkimus, tačiau kol kas nėra apsisprendę, kokį įgaliojimų padalijimo principą jie remtų.
Opoziciniai konservatoriai apskritai skeptiškai vertina tiesioginių merų rinkimų idėją tvirtindami, kad tai atvertų kelią populistams ateiti į valdžią. Tokiu atveju, pasak opozicijos atstovų, būtų sudėtinga atsikratyti garbės miestui nedarančio mero, kuris būtų išrinktas keleriems metams ir konfliktuotų su visomis kitomis miesto valdžiomis.
Seimui yra pateiktos Konstitucijos pataisos, kurios esą atvertų kelią tiesioginiams merų rinkimams. Bet šios pataisos smarkiai kritikuojamos, nes jose nieko nekalbama apie tiesioginius merų rinkimus, paliekant galimybę juos nustatyti įstatymais. Seimo Konstitucijos komisijos pirmininkas Rimantas Smetona Kauno dienai tvirtino, kad negalima įstatymams palikti tokio svarbaus klausimo, nes tai destabilizuotų padėtį savivaldybėse, atvertų kelią kiekvienai naujai valdančiajai daugumai savaip, pagal savo supratimą ir interesus taisyti įstatymus.
Opozicija įžiūri spaudimą
Darbiečių organizuota konferencija dar kartą įrodė, kokie gilūs politikų nesutarimai tiesioginių merų rinkimų ir vietos savivaldos valdžios institucijų įgaliojimų atskyrimo klausimais. Nepaisant to, politikai paraginti kuo greičiau susitarti, nes laiko lieka nedaug.
Vienas konferencijos organizatorių, Darbo partijos ir Seimo vicepirmininkas Viktoras Muntianas tvirtino, kad jo partijai pakaks politinės valios siekiant įteisinti tiesioginius merų rinkimus. Tikiuosi, kad ir kitoms valdančiosios daugumos partijoms bei opozicijai pakaks politinės valios irgi tą patį padaryti, - vylėsi V.Muntianas.
Tuo tarpu Seimo konservatoriai pasipiktino valstybės institucijų atstovus į partinį renginį sukvietusiais darbiečiais. Kviečiami įvairūs pareigūnai į partinį renginį Seime. Manau, kad tai yra neteisėtas spaudimas merams, valstybės pareigas užimantiems bendruomenių atstovams, tuo labiau kad kviečiami darbo metu, - sakė konservatorius Jurgis Razma.
Kritika, kaip paprastai, labai paviršutiniška, mes viską padarėme taip, kaip priklauso, - sakė V.Muntianas. Pasak Seimo vicepirmininko, rengti tokią konferenciją Darbo partijos frakciją paskatino siekis kuo efektyviau įgyvendinti vietos savivaldos reformą. V.Muntiano teigimu, už konferencijai Seime suteiktas patalpas Darbo partija sumokėjo nustatytą nuomos mokestį.
Naujausi komentarai