Neseniai atsiradusio reikalavimo vairuotojai nepaiso: nustemba gavę baudą

– Padaugėjo pranešimų ir besiskundžiančiųjų. Kas vyksta? Kokių Kelių eismo taisyklių (KET) nepaiso vairuotojai?

– Norėčiau pradėti nuo to, kad gyventojai, norėdami būti saugesni savo gyvenamojoje aplinkoje, kreipiasi į savivaldybės instituciją išduoti leidimus įrengti kelio ženklus „Gyvenamoji zona“, tikėdamiesi, kad vairuotojai laikysis taisyklių ir tai apsaugos juos nuo nelaimių. Šiuo metu tikrai yra didelis skaičius gyventojų, kurie kreipiasi ir nori tų ženklų, bet įrengus ženklus automatiškai atsiranda ir pareigų vairuotojams. Yra keturi punktai, kuriuos vairuotojai turėtų žinoti ir jų laikytis. Dažnai gauname klausimų, koks greitis leidžiamas gyvenamojoje zonoje, dažnai vairuotojai maišo 20 ar 30 km/val. Maksimalus leistinas greitis yra 20 km/val. Taip pat draudžiama laikyti užkurtą transporto priemonę, galima laikyti tiek, kiek reikia nusivalyti langus. Draudžiama parkuoti sunkiasvorį transportą, autobusus, to dažnai vairuotojai nežino ir nepaiso. Ir visai neseniai atsiradęs reikalavimas – gyvenamojoje zonoje draudžiama lenkti. Šį pažeidimą fiksuojame dažniausiai ir bauda yra tikrai nemaža – nuo 170 iki 230 eurų. Vairuotojai labai nustemba sužinoję, kad už tai gali būti baudžiami. Taip pat norėčiau priminti, kad gyvenamojoje zonoje pėstieji, dviratininkai turi pirmenybę, jie neturi trukdyti transporto priemonių, tačiau jie turi pirmenybę prieš transporto priemones.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Sakėte, kad pažeidimų daugėja, gyventojai skundžiasi. Koks yra tas padaugėjimas? Kokių pažeidimų dažniausiai pastebi gyventojai?

– Gyventojai prašo matuoti greitį, kad atvažiuotume ir vykdytume tikslines priemones su greičio matuokliais, stebėtume. Atsiunčia ir filmuotos medžiagos, deja, greičio iš filmuotos medžiagos neįvertinsi. Pranešimų padidėjimas juntamas su geru oru, tikriausiai daugiau laiko žmonės leidžia tvarkydamiesi aplinką, atsidaro langus, daug pranešimų gauname dėl triukšmo iš gyvenamųjų zonų.

Šiuo metu tikrai yra didelis skaičius gyventojų, kurie kreipiasi ir nori tų ženklų, bet įrengus ženklus automatiškai atsiranda ir pareigų vairuotojams.

– Minėjote prevencines priemones, bet ar imatės kažkokių papildomų? Galbūt, jeigu vyksta pastovūs pažeidimai, atsiranda specialūs kalneliai ar dažniau trikojį greičio matuoklį galime išvysti?

– Taip, jūs teisi. Kreipiamės ir į savivaldybė dėl infrastruktūros pakeitimų, į Saugaus eismo komisiją. Tik gyvenamosios zonos yra tankiai apgyvendintos, kalneliai, kaip jūs įvardijote, arba plato, nėra sprendimo būdas, kadangi atsiranda triukšmo, dūmingumo, vibracijų ir šalia gyvenamųjų namų jie nėra rekomenduotini. [...] Dėl greičio matavimo prietaisų – taip, naudojame ir gana aktyviai mūsų to prašo, tad tą kontrolę mes aktyviai ir vykdome.

Pakalbinti gyventojai sakė pastebėję pokyčių, tačiau ramybės neduoda ne tik automobiliai: „Prilėtina labai daug kas, nes čia labai daug nubausta buvo, tai daug kas jau žino“, „Visaip būna. Dažnai prilėtina. Kartais ir truputį greičiau pravažiuoja“, „Didesnė problema dėl dviratininkų. Šituo takeliu ir pėstieji vaikšto, ir dviratininkai važiuoja, tai jų reikia baimintis. Kiekvienas dviratininkas turi skambutį, bet niekada nepaskambina. Eini nusisukęs, tau iš už nugaros visu greičiu pralekia“.