Nepaisant kritikos, Seimas pritarė naujos Genocido centro valdymo tarybos įsteigimui

Šiam ir kitiems pokyčiams ketvirtadienį pritarė Seimas: už reformą balsavo 62 Seimo nariai, prieš – trys, penki parlamentarai susilaikė.

Tarybą, kuri veiks greta LGGRTC direktoriaus,  sudarys iš viso 11 narių, skiriamų penkerių metų kadencijai.

Į šį valdymo organą įeis keturi Lietuvos universitetų rektorių konferencijos pateikti asmenys, turintys aukštąjį universitetinį išsilavinimą, įgytą vienam baigus istorijos, kitam – ekonomikos, trečiam – teisės, o ketvirtajam – vadybos studijų krypties studijas.

Taip pat tarybą sudarys LGGRTC pateiktas narys, juos deleguotų ir Lietuvos istorijos institutas, Seimas, Prezidentūra, Vyriausybė, Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjunga.

Konservatorius Audronius Ažubalis siūlė tarybą paversti patariamuoju organu, tačiau Seimo nariai pasiūlymą atmetė.

Įstatymo projekte nurodoma, kad centras yra įstaiga, vykdanti totalitarinių režimų okupacijų, Lietuvos teritorijoje ir prieš Lietuvos gyventojus įvykdytų nusikaltimų įvertinimą, pasitelkiant mokslinius ir taikomuosius tyrimus, jų sklaidą, įamžinimą.

Viena iš projekto iniciatorių Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos atstovė Paulė Kuzmickienė teigė, kad reforma rengta nuo 2022 metų, prie jos prisidėjo nemažai politikų, istorikų, visuomenininkų, centro darbuotojų.

„Visus nuogąstavimus, kuriuose girdžiu norą sakyti, kad paneigsime ar naikinsime centrą, gerbiamieji, yra atvirkščiai, mes matome centro misiją šiandien kaip niekada svarbią ir norime centrą sustiprinti“, – Seimo posėdyje kalbėjo P. Kuzmickienė.

Nieko nedarant, centras išliks savo vidinėse rietenose, radikalių jėgų spąstuose, o mums reikia stipraus atgrasymo, geros gynybos mūsų istorijai, sustiprintas centras, neabejoju, tokį darbą atliks.

„Negalime šiandien palikti centro tokioje situacijoje (...). Nieko nedarant, centras išliks savo vidinėse rietenose, radikalių jėgų spąstuose, (...) o mums reikia stipraus atgrasymo, geros gynybos mūsų istorijai, sustiprintas centras, neabejoju, tokį darbą atliks“, – sakė ji.

Projektą palaikanti konservatorė Jurgita Šiugždinienė palankiai atsiliepė apie steigiamą centro valdymo tarybą.

„Vienasmenis valdymo organas šiandieninėje organizacijoje yra atgyvena, viešasis sektorius vėluoja ir eina iš paskos. Turėjimas tarybos, (...) yra tai, kas padės šiai organizacijai, nesuprantu, kodėl bijoma turėti tarybą strateginiame lygmenyje“, – teigė ji.

Pasak parlamentarės, nors kritikai nuogąstauja, kad centras taps eiliniu mokslo institutu, taip neatsitiks.

„Tai yra hibridinė įstaiga, bet jos sprendimai ir siūlymai turi būti įrodymais ir duomenimis“, – sakė J. Šiugždinienė.

Kitas TS-LKD atstovas Valdas Rakutis tikino nepalaikantis reformos, nes tarp steigiamos tarybos ir direktoriaus nėra aiškaus atsakomybių pasidalinimo, įsivyraus dvivaldystė.

„Tokia sąranga sudaro sąlygas paralyžiuoti centro darbą, jeigu išsiskirtų tarybos ir direktoriaus nuomones“, – kalbėjo V. Rakutis.

Jo frakcijos kolega A. Ažubalis taip pat balsavo prieš reformą.

„Kas atsitiko, kad reikia tokio fundamentalaus perversmo šioje institucijoje. (...) Aš manau, kad mes darome didelę klaidą“, – sakė jis.

Pertvarkai priešinosi dalis centro darbuotojų, politikų, tremtinių, laisvės kovų dalyvių, politinių kalinių organizacijų. Ketvirtadienį ryte pusšimtis žmonių dėl to susirinko piketuoti prie parlamento.

Vienas iš organizatorių, Nacionalinio susivienijimo vicepirmininkas Vytautas Sinica sako, kad priėmus reformą, bus mažinamas centro savarankiškumas, jo veikla politizuojama.

Jei prezidentas pasirašys įstatymą, jis įsigalios nuo spalio 1 dienos.