Ekonominiu sunkmečiu ir drastiškai mažėjant biudžetui Lietuvai kitąmet teks gerokai daugiau valstybės lėšų skirti narystės tarptautinėse organizacijose mokesčiams.

Moka Užsienio reikalų ministerija

Užsienio reikalų ministerija pranešė mokanti narystės mokesčius 21 tarptautinei organizacijai. Svarbiausios jų – Jungtinės Tautos, Europos Taryba, Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacija.

Milijardinės įmokos į ES biudžetą nėra laikomos narystės mokesčiais. Be to, šias įmokas administruoja ne Užsienio reikalų, bet Finansų ministerija.

Dar nėra gautos visos šių metų narystės mokesčio sąskaitos iš visų tarptautinių organizacijų, todėl nežinoma ir galutinė mokėtina suma. Tačiau skaičiuojama, kad Užsienio reikalų ministerijai metų pabaigoje vien tam teks sumokėti apie 8,355 mln. litų.

Tokie pinigai numatyti ministerijos biudžete. Jeigu mokėjimo suma būtų kiek didesnė, gali susidaryti nedidelė skola ir ji galėtų būti padengta tik gavus kitų metų biudžeto finansavimą.

Dar derasi dėl kitokios formulės

Tačiau kitąmet Lietuvos narystės tarptautinėse organizacijose mokesčio suma padidės daugiau kaip du kartus.

Diplomatai planuoja, kad 2010 m. narystės mokesčiams gali reikėti apie 17 mln. litų. Tai preliminarūs skaičiai. Iki metų pabaigos jie gali sumažėti, bet neatmetama, kad gali ir padidėti.

"Ženklus augimas, palyginti su narystės mokesčiais šiais metais, pirmiausia gali atsirasti dėl naujos siūlomos Jungtinių Tautų mokesčių skalės. Pagrindinė priežastis, kodėl Lietuvai, kaip, beje, ir kitoms Vidurio ir Rytų Europos šalims, išaugtų įmokų dydis, – pastaruosius keletą metų sparčiai augęs bendrasis vidaus produktas (BVP)", – teigė Užsienio reikalų ministerijos atstovas spaudai Rolandas Kačinskas.

Nustatant narystės mokestį atsižvelgiama į kelių pastarųjų metų BVP rodiklius. Todėl gana smarkus jo kritimas Lietuvoje 2009 m. neturėtų turėti didelės įtakos narystės mokesčiui.

Tačiau, pasak R.Kačinsko, šiuo metu dėl Jungtinių Tautų siūlomos naujosios skalės tebevyksta derybos ir dar nėra aišku, kokia ji bus patvirtinta.

Skola gali ir vėl atsirasti

Neatmetama, kad dėl padidėjusių narystės mokesčių ir sunkios kitų metų biudžeto situacijos Lietuva gali įsiskolinti tarptautinėms organizacijoms. Anot diplomatų, per pastaruosius kelerius metus buvo susidorota su visomis skolomis. Todėl šiuo metu Lietuva nėra skolinga nė vienai tarptautinei organizacijai, kurioms įmokas administruoja Užsienio reikalų ministerija.

Anksčiau Lietuva buvo skolinga kai kurioms tarptautinėms organizacijoms. Netgi yra buvę pradelstų mokėjimų Jungtinėms Tautoms.

Dabar skolų nebėra. "Jeigu būtų skolų už 2009 m., jų suma būtų aiški šių metų pabaigoje. Tokias skolas būtų siekiama padengti ateinančiais metais", – sakė R.Kačinskas.

Tas pats būtų ir su 2010 m. pabaigoje susidarysiančiomis skolomis, jeigu jų atsirastų.

Įvairios organizacijos vadovaujasi skirtinga tvarka, nustatydamos sankcijas smarkiai įsiskolinusioms valstybėms. Dažniausiai taikoma sankcija – viešumas, kai skelbiami "gėdingi" tokių valstybių sąrašai. Kai kurios organizacijos, pavyzdžiui, Europos Taryba, skaičiuoja delspinigius. Griežčiausia sankcija – balsavimo teisės organizacijoje apribojimas.

Skola buvo grėsmingai didelė

Ypač didelės Lietuvos skolos už narystę tarptautinėse organizacijose buvo susikaupusios per 1991–1995 m. Tuomet, kaip aiškino diplomatai, Lietuvai, pirmiausia Jungtinėse Tautose, buvo apskaičiuotas per didelis mokesčio dydis, neatitinkantis realaus ekonominio pajėgumo.

Tai buvo ekonominio nuosmukio metai, tačiau narystės mokesčiai Lietuvai būdavo skaičiuojami pagal paskutiniųjų sovietinių metų – 1985–1990-ųjų ekonominius rodiklius. Dažniausiai jie būdavo sovietų statistikos falsifikuojami, pernelyg išpučiami. Todėl ir buvo nustatyti nerealiai dideli mokesčiai.

Dėl jų susidarė nemenkos Lietuvos skolos Jungtinėms Tautoms. Vienu metu ta skola buvo tokia didelė, kad net grėsė laikinas narystės kai kuriose Jungtinių Tautų organizacijose suspendavimas. Tačiau iki 2004-ųjų su šiomis skolomis buvo susitvarkyta ir jų nebeliko.