Apie mokytojų trūkumą kalbama kasmet. Ypač pavasarį, kai mokyklos pradeda ieškoti specialistų kitam rugsėjui. Labiausia trūksta pradinio ugdymo mokytojų, taip pat anglų, lietuvių kalbos ir matematikos. Anot Darbo biržos atstovų, mokytojai priskiriami prie vidutines įsidarbinimo galimybes turinčių specialistų.

„Lietuvos darbo biržos duomenimis, registruota beveik 1400 darbo pasiūlymų  įvairių kvalifikacijų mokytojams ir tai tikrai nėra labai didelis augimas palyginti su praėjusiu metų atitinkamu laikotarpiu – tai yra per 120 darbo vietų daugiau. Sulyginus pasiūlą ir paklausą, matome, kad didžiausias poreikis yra Vilniuje, Šiauliuose ir Klaipėdoje“, – teigė Lietuvos darbo biržos Darbo rinkos departamento direktorė Inga Liubertė.

Anot profesinių sąjungų atstovų, šiandien mokytojo specialybę išdrįsta rinktis tik labai motyvuoti, arba priešingai – neapsisprendę jaunuoliai. Deja, dauguma, baigusių mokslus, į mokyklas negrįžta. Tam įtakos turi daug priežasčių: orių darbo sąlygų nebuvimas, menkas mokytojo profesijos prestižas, mažas atlygis, neatitinkantis mokytojams keliamų aukštų reikalavimų.

„Yra nuolatinė įtampa ne tik dėl vaikų, bet ir dėl netikrumo, kas laukia kitais mokslo metais, nes mokyklų vadovai naudodamiesi įvairiais būdais manipuliuoja pamokų krūviu, nuo kurio priklauso atlyginimas. 400 eurų pradedančio mokytojo suma ir netgi 700 Eur jau patyrusio mokytojo neleidžia jam jaustis vertinamu specialistu“, – pripažino Lietuvos švietimo profesinės sąjungos pirmininkas Audrius Jurgelevičius.

Jaunų mokytojų trūkumą jaučia ir mokyklų direktoriai.

„Mažai ateinančių naujų žmonių. Mokytojų trūksta ypač pradinių klasių, to priežastis tikriausiai labai nedidelis skaičius studentų baigė šiais metais, jaučiam spaudimą iš privačių [mokyklų – LRT.lt] – valstybinės negali konkuruoti, atlyginimai tikrai privačiose yra didesni, ir visuomenės spaudimas – to prestižo nebuvimas“, – sakė Vilniaus „Spindulio“ progimnazijos direktorė Vilija Mozurienė.

Šiandien pedagogo darbo užmokestis priklauso ne tik nuo turimų kontaktinių valandų, bet ir nuo tarifinio atlygio koeficiento, kurį nustato įstaigos vadovas. Atlyginimai skiriasi priklausomai nuo pedagogo stažo ir kvalifikacijos. Todėl jaunam specialistui, neturinčiam pakankamai darbo krūvio, dar nespėjusiam įgyti darbo stažo ir kvalifikacijos, darbo užmokestis yra nedidelis. Dėl to dauguma jaunų mokytojų renkasi kitas profesijas ar net emigraciją.

„Jei mokytojui mokykloje nesusidaro užtektinai pamokų, jei nėra pakankamai veiklų, tai jo atlyginimas bus mažas. Tose mokyklose, kurios yra gerai sukomplektuotos, kur yra daug mokinių, mokytojų atlyginimai tikrai yra dideli. Pagal praeitų metų duomenis mes turim daugiau nei trečdalį mokytojų, kurių atlyginimas yra daugiau nei 1000 Eur. Jaunas specialistas gerai sukomplektuotoje neuždirba tiek, kiek patyręs, bet uždirba daugiau nei minimumą. Kiek aš negaliu pasakyti“, – pasakojo Švietimo ir mokslo ministrės patarėjas Arminas Varanauskas.

Ministerijos atstovo teigimu, šiandien susiduriama ne tik su mokytojų trūkumo, bet ir su jų pertekliaus problema: vieno dalyko mokytojų parengiama per daug, pavyzdžiui, kūno kultūros, kito per mažai. Todėl jaunuoliai, rinkdamiesi pedagogines studijas, turėtų atsakingai įvertinti įsidarbinimo galimybes pagal specialybę.