Mokytojo profesijos prestižo atkūrimas: ko galime pasimokyti iš suomių?

Kodėl Suomijoje vaikai mokyklose vaikšto be batų?

Suomijos mokyklose siekiama, kad vaikai daugybę dalykų suprastų per asmeninius potyrius. Prisimindama savo viešnages Suomijoje, A. Petruškevičiūtė pateikė mums, lietuviams, neįtikėtinų pavyzdžių.

„Kodėl ten tėvams atvežti vaikus automobiliu į mokyklą yra prastas tonas? Todėl, kad siekiama socialinės lygybės ir visi į mokyklas važiuoja dviračiais. Įėjus į bet kokią mokyklą, pirmiausia į akis krenta surikiuotų batų eilės, nes vaikai vaikšto be batų, tik su kojinėmis. Man buvo paaiškinta, kad taip elgiamasi tausojant vaikų sveikatą. Pirmiausia, visą dieną praleisti su batais nėra sveika, o, kita vertus, juk kojų paduose – daug jutiminių taškų, todėl, vaikštant be batų, stimuliuojami vaikų pojūčiai, energetiniai taškai“, – pasakoja pašnekovė.

O kaip apsaugoti „bebačius“ vaikus nuo peršalimų? Pasak, A. Petruškevičiūtės, suomiai laikosi nuostatos, kad mokyklose svarbiausia – vaikus sušildyti ir pamaitinti. Todėl visose Suomijos mokyklose absoliučiai visi vaikai maitinami nemokamai. Kasdien jie gali pasirinkti pietus iš labai paprastų dviejų trijų patiekalų, o atsigerti – tik vandens, pieno arba kefyro. Jokių gaiviųjų gėrimų, sulčių ar limonadų mokyklose vaikai nevartoja. Be to, pavalgę vaikai surūšiuoja panaudotus įrankius ir indus, paruošdami juos plauti. Kitaip tariant, nereikia mokykloms samdyti žmonių, kurie aptarnautų vaikus.

„Kalbant apie supratimą, kad vaikai mokyklose turi būti sušildyti, negaliu nepapasakoti, kaip Suomijos mokyklose šilta ir jauku. Kartą ten viešėjau spalio mėnesį ir pavydžiai nustebau, kad šildymas mokyklose jau įjungtas. Ne taip, kaip pas mus – vaikai dreba mokyklose rudenį iki pat šalčių, o pavasarį – iki vasaros“, – patirtimi Suomijoje dalijosi A. Petruškevičiūtė. 

Ji taip pat atkreipė dėmesį, kad suomiai, ugdydami vaikus mokyklose, stengiasi sau iškelti kuo paprastesnius tikslus. Vienas jų – išmokyti vaikus gyventi santarvėje su gamta.

Saugūs vaikai Suomijos mokyklose jaučiasi todėl, kad nuo pirmos iki šeštos klasės juos moko tas pats mokytojas, bet, kad būtų įmanoma daugiau kiekvienam vaikui skirti dėmesio, pastaruoju metu mokytojai jau turi ir asistentus.

Prestižinę mokyklą padėjo sukurti sveikas protas

Svarstydama, kas vis dėlto suomiams padėjo sukurti vieną geriausių pasaulyje švietimo sistemų ir pakelti mokytojo profesiją iki aukštai vertinamų profesijų, A. Petruškevičiūtė neabejojo, kad pirmiausia tokius pasiekimus lėmė Suomijos kultūra ir sveikas žmonių protas.

„Jeigu matome, kad kokiai nors Lietuvos kaimo ar miesto mokyklai kažko reikia ar kur nors vaikai patiria ugdymo bei psichologinių problemų, tai tiesiog imkimės jas spręsti. Imkimės darbų, kurie neatidėliotini. O mes esame prisikūrę ir vis dar kuriame įvairiausias programas, kurios dažniausiai taip ir lieka popieriuose arba stalčiuose“, – kalbėjo A. Petruškevičiūtė, atkreipdama dėmesį į vieną opiausių šių dienų problemų – kur gi ir pagal kokias programas šių metų vasarą teks stoti tiems abiturientams, kurie svajoja apie mokytojo profesiją?

Juk LEU jau netrukus nebeliks, o jo misiją perėmęs Vytauto Didžiojo universitetas Kaune vis dar nepraneša, kokių dalykų mokytojus planuoja rengti.