Šeštadienio interviu

Mokslinis darbas apie pajūrio augalą atnešė Kristinai sėkmę

Pirmąkart uostamiesčio moksleivės parašytas darbas apie nykstantį Kuršių nerijos augalą jai atnešė sėkmę. Neseniai Vilniuje įvykusiame Nacionaliniame jaunųjų mokslininkų konkurse laureate tapo Klaipėdos „Vėtrungės“ gimnazijos abiturientė Kristina Suriakaitė.

Šiemet konkursinius darbus pristatė pusketvirto šimto Lietuvos moksleivių. Jaunieji mokslininkai dirbo astronomijos, chemijos, biomedicinos ir kitose srityse. Į baigiamąjį konkurso etapą buvo atrinkti 33 geriausi darbai. Laureatais tapo trys moksleiviai, tarp jų – klaipėdietė Kristina. Šio trejetuko darbai atstovaus Lietuvai Europos Sąjungos jaunųjų mokslininkų konkurse, rugsėjį įvyksiančiame Dubline.

Svarbu išsaugoti

- Kodėl, Kristina, moksliniam darbui pasirinkai būtent pajūrinę zundą?

- Kuršių nerijos nacionaliniame parke ilgai tyrinėjau nykstantį, todėl į Raudonąją knygą įrašytą augalą – pajūrinę zundą. Rūpėjo, kaip ateinančioms kartoms išsaugoti šį augalą, nes po 50 metų jo gali nebelikti. Kenkia daug kas: ir gražų augalą skinantys žmonės, ir savaime pušimis, erškėčiais apaugančios kopos, ir intensyvi rekreacija, nes poilsiautojai tiesiog nuguli, sunaikina zundos daigelius. Kadangi jos auga pajūryje, daugelis žmonių nežino, kad jie saulėje kaitinasi šalia labai saugotino augalo. Dėl zundos perėjau visą Kuršių nerijos, priklausančios Lietuvai, ruožą. Prie mokslinio darbo plušėjau metus. Domėjausi, kokios galimybės šį augalą išsaugoti. Moksliniame darbe pasiūliau prie Pervalkos, Preilos ir kitur įsteigti zundos mikrorezervatus, nes šis augalas niekur kitur Lietuvoje neauga, tik Kuršių nerijoje.

- Ar pati apsisprendei rašyti mokslinį darbą? O gal mokytoja, įžvelgusi Tavo gabumus, spaudė?

- Pati nutariau pabandyti laimę Nacionaliniame jaunųjų mokslininkų konkurse, o mano gimnazijos biologijos vyresnioji mokytoja Ingrida Rimkienė skatino ir padėjo. Dar man talkino Kuršių nerijos nacionalinio parko vyresnioji ekologė Raimonda Kybrancienė. Jei ne šių moterų parama, nebūčiau laimėjusi konkurse, kuriame dalyvavau pirmą kartą. Ir pasisekė!

Samdo korepetitorių

- Esi abiturientė. Kokią specialybę planuoji pasirinkti studijoms aukštojoje mokykloje?

- Iš visų mokomųjų dalykų man mieliausia biologija, tad savo ateitį sieju su gamtos mokslais, kuriuos svajoju studijuoti Vilniaus universitete. Kadangi konkursiniam darbui skyriau daug laiko ir dėmesio, buvau kiek apleidusi mokslus gimnazijoje. Dabar pats metas pasispausti ir atsidėti valstybiniams egzaminams.

- Korepetitorių nesamdai?

- Tik chemijos, nes žemesnėse klasėse jai per mažai dėmesio skyriau. Moku už valandą 20 litų, su korepetitoriumi susitinkame dukart per savaitę.

- Ar iš tiesų daugeliui abiturientų korepetitorius – būtinybė?

- Labai daug abiturientų neišsiverčia be korepetitoriaus, ypač matematikos. Masinė psichozė prasideda rugsėjo pabaigoje. Tuomet abiturientai supranta, kad norėdami studijuoti pasirinktą specialybę, neišsisuks nuo valstybinio matematikos egzamino. O jis nelengvas. Kai pas korepetitorius pradeda lankytis gerieji mokiniai, jų pėdomis paseka ir kiti prasčiau besimokantys bendraamžiai. Vidutiniokas galvoja: jei geras mokinys samdosi mokytoją, argi aš išlaikysiu egzaminą be korepetitoriaus? Aš manau, kad įmanoma be korepetitoriaus pasirengti valstybiniam egzaminui, bet tuomet reikia pačiam mokiniui sistemingai ir labai daug savarankiškai dirbti.

Padėjo tėvai

- Ar Tavo tėvai nepyko, kad visą dėmesį skyrei ne mokymuisi gimnazijoje, bet moksliniam darbui?

- Nepyko, o, priešingai, kiek galėjo man, vienturtei dukteriai, padėjo. Tėtis, mama, kartais ir giminaičiai kartu su manimi išvaikščiojo pajūrio ruožą, padėdami man suskaičiuoti, kiek jame liko zundų. „Iššukavome“ 52 kilometrų pajūrio ruožą, jame radome beveik pustrečio tūkstančio šių nykstančių augalų. Smiltynėje jų jau nebėra...

- Nors abiturientės visos mintys – mokslai, vis tiek turbūt randi laiko poilsiui. Kaip jį praleidi?

- Tai irgi susiję su gamta. Mėgstu ją fotografuoti arba joje tiesiog būti. Ne, ne pliaže pilvą deginti! O keliauti ir stebėti Kuršių nerijos gamtą. Atradau, kad čia labai gražios... pelkės! Prie Juodkrantės. Dar nebuvau įklimpusi, bet esu girdėjusi, kad kai kam tose pelkėse įsmukusiam teko gerokai pavargti... Dar mėgstu skaityti mokslinės fantastikos knygas. Tik laiko savo malonumui skaityti dabar labai trūksta.

Atstovaus Lietuvai

- Ar jaunoji mokslininkė norėtų ateityje dirbti mokslinį darbą?

- Taip. Bet bijočiau mokslinio darbo, jei visą gyvenimą tektų praleisti laboratorijose. Būtų idealu, jei darbą laboratorijoje būtų galima kaitalioti su tyrinėjimais gamtoje. Mano apsisprendimą turbūt lems Europos Sąjungos jaunųjų mokslininkų konkursas Dubline. Jame dalyvaus moksleiviai iš 25 Europos Sąjungos šalių, taip pat iš JAV, Japonijos, Kinijos ir kitų valstybių. Lietuvai atstovausime trys moksleiviai – aš ir du vilniečiai: vienas tyrė Trakų ežerų užterštumą, kitas ieško vaistų nuo epilepsijos.

- Vadinasi, rugsėjį į Dubliną susirinks jaunieji mokslininkai iš kone viso pasaulio. Ar jam svarbus pajūrinės zundos likimas?

- Ji auga visame Šiaurės pusrutulyje, tad ne vienai valstybei svarbu šį nykstantį augalą išsaugoti. Savo moksliniame darbe kalbėdama apie Kuršių nerijos augalą, iš tiesų aš keliu pasaulinio lygio problemą.