Kaip pranešė Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM), dauguma mokytojų taip pat yra patenkinti savo darbu ir sąlygomis, pasitiki savo pedagoginiu talentu – gebėjimu naudotis skaitmeninėmis priemonėmis, įvairiais mokymo būdais.

Lietuva iš kitų šalių išsiskiria tuo, kad 99 proc. pedagogų yra įgiję aukštąjį išsilavinimą, tuo metu tyrimą organizuojančios Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) vidurkis – 95 procentai.

Tačiau Lietuva šliejasi prie tų šalių, kurių švietimo sistemos darbuotojų amžius vyresnis, o mokyklose, kaip ir kaimyninėje Latvijoje, vyrauja mokytojos.  

Tiriant darbo aplinką paaiškėjo, kad Lietuvoje net 60 proc. mokytojų dirba mokyklose, kuriose yra pabėgėlių vaikų. Praėjusiame TALIS tyrime 2018-aisiais šis rodiklis buvo 2,2 proc. EBPO rodiklio vidurkis 2024 metais – 47 procentai.

Pasak ministerijos, tikėtina, kad tokio šuolio didžiausia priežastis yra karas Ukrainoje.

38 proc. Lietuvos mokytojų dirba mokyklose, kuriose daugiau negu 10 proc. mokinių turi specialiųjų ugdymosi poreikių. EBPO vidurkis – 45 procentai.

7 proc. mokytojų moko klasėse, kuriose yra daugiau negu 30 proc. mokinių iš žemo ekonominio statuso šeimų. Tuo metu EBPO vidurkis siekia 21 procentą.

Pasak ŠMSM, 79–90 proc. Lietuvos mokytojų teigia per pamokas dažnai skiriantys dėmesį mokinių socialinėms emocinėms kompetencijoms ugdyti.

Kitose šalyse jų kolegos tai daro rečiau – 68–84 procentai.

79 proc. šalies pedagogų sako pasitikintys savo gebėjimais ugdyti minėtas kompetencijas. Panašus ir EBPO vidurkis – 73 procentai.

Vidutinis Lietuvos mokytojų darbo krūvis per savaitę – apie 40 val., nežymiai didesnis EBPO – 40,8 valandos.

77 proc. Lietuvos mokytojų teigia esą patenkinti darbo sąlygomis, EBPO šalyse vidutiniškai 68 proc. jų kolegų teigė tą patį.

85 proc. mokytojų teigė esą apskritai patenkinti savo darbu mokyklose, EBPO vidurkis labai panašus.

Pasak ministerijos, Lietuvos mokytojai patenkinti savo pedagoginių studijų kokybe – 79 proc. mano, kad jų pedagoginių studijų kokybė buvo aukšta, tą patį teigė 73 proc. neseniai baigusių studijas pedagogų.

EBPO šalyse tuo pasigirti galėjo vidutiniškai 75 proc. mokytojų.

Mokyklose taip pat imta daugiau dėmesio skirti pradedantiems dirbti mokytojams: Lietuvoje, palyginti su TALIS 2018 metų duomenimis, 17 proc. punktais padidėjo skiriama mentorystė jauniems mokytojams.

35 proc. punktais padidėjo ir pradedančiųjų mokytojų dalyvavimas įvadiniuose formaliuose ir neformaliuose mokymuose: dalyvavo 59 proc. neseniai karjerą pradėjusių mokytojų. EBPO vidurkis – 72 procentai.

Dauguma – net 94 proc. mokytojų – nurodė, kad geba kokybiškai ugdyti, jiems gerai sekasi per pamokas naudoti įvairaus mokymo būdus. EBPO tai nurodė 84 proc. pedagogų.

Per 60 proc. tirtų mokytojų teigė, kad geba motyvuoti mokinius, geba kurti užduotis specialiųjų ugdymosi poreikių vaikams, tarpusavyje bendradarbiauja. Šie Lietuvos mokytojų gebėjimai yra beveik identiški EBPO vidurkiams.

Pasak ŠMSM, labiausiai šalies mokytojai norėtų pasitobulinti ugdymo programos išmanymo, vaikų, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių, ugdymo, mokinių pasiekimų vertinimo, mokinių socialinių ir emocinių kompetencijų ugdymo, dirbtinio intelekto (DI) ir kitų technologijų srityse.

80 proc. Lietuvos mokytojų savo gebėjimus naudotis skaitmeninėmis priemonėmis vertina gerai. EBPO vidurkis – 70 proc. ir daugiau. O 39 proc. mokytojų nurodė, kad naudojasi DI, tuo metu EBPO vidurkis siekia 36 procentus.

Dauguma šalies mokytojų, anot ministerijos, sutinka, kad jų mokyklose sudaromos sąlygos kurti kūrybišką, draugišką, bendradarbiavimu grįstą darbo atmosferą.

91 proc. mokytojų Lietuvoje teigė, kad jų mokyklose skatinamos iniciatyvos. EBPO – 82 procentai.

Kaip teigiama pranešime, mokytojai taip pat dažnai imasi lyderių vaidmens, patys inicijuoja bendradarbiavimo veiklas: 84 proc. jų teigė galintys pasikliauti vieni kitais (EBPO – 86 proc.), gerai sutaria su mokyklos administracija, mokiniais ir jų tėvais.

75 proc. mokytojų mano, kad jų mokiniai gerai vertina savo mokytojus (EBPO – 71 proc.). 72 proc. tą patį mano apie mokinių tėvus. Tuo metu EBPO pastarasis rodiklis sumažėja vidutiniškai iki 65 procentų.

Anot tyrimo duomenų, 99 proc. tirtų Lietuvos mokytojų patinka dalykas, kurio moko, 92 proc. jaučiasi laimingi esantys mokytojais.  

Visgi mokytojų bendruomenė patiria iššūkių: Lietuvoje tai viena „moteriškiausių“ profesijų, jos sudaro 85 proc. visų mokytojų. EBPO šis skaičius siekia 70 procentų.

Dirbančių mokytojų amžiaus vidurkis Lietuvoje – 51 metai, EBPO – 45 metai.

Taip pat patiriami iššūkiai dėl didėjančių reikalavimų mokytojams, nes klasėse atsiranda vis daugiau įvairių poreikių vaikų, kartais net nekalbančių lietuviškai: pabėgėlių, grįžusių iš užsienio mokinių, taip pat turinčiųjų specialiųjų ugdymo poreikių ar stokojančių socialinių ir emocinių įgūdžių.

Jaučiama ir komandinio darbo stoka, ribotas mokytojų bendradarbiavimas: Lietuvoje mokytojų, kurie bent kartą per mėnesį bendrai moko toje pačioje klasėje, procentas – vos daugiau negu 10, kai EBPO rodiklis – daugiau negu 30 procentų.

73 proc. mokytojų taip pat jaučia didelę atsakomybę už mokinių pasiekimus.

Ministerijos teigimu, tyrimą apibendrinę analitikai išvadose siūlo daugiau dėmesio skirti pradedančių mokytojų praktikai, plėsti mentorystės patirtis, mokytojų savarankiškumą, toliau didinti atlyginimus.  

TALIS – tai vienintelis tarptautinis tyrimas, kuriame tiriama mokytojų darbo aplinka, nuostatos, požiūris į mokymą bei mokytojo profesiją, įvairius darbo sąlygų mokyklose aspektus.

TALIS tyrime dalyvavo 55 šalys. Lietuvoje TALIS 2024 tyrime dalyvavo daugiau negu 4 tūkst. mokytojų ir daugiau nei 200 mokyklų vadovų. Tyrimas mokyklose vyko 2024 metų vasario – kovo mėnesiais.