Minėjime nestigo karčių žodžių Pereiti į pagrindinį turinį

Minėjime nestigo karčių žodžių

2008-01-14 00:00

Per tragiškų 1991-ųjų Sausio 13-osios minėjimą Seime pasigirdo ir karčių žodžių apie Lietuvos dabarties problemas.

Pridėti kaip pageidaujamą šaltinį

Per tragiškų 1991-ųjų Sausio 13-osios minėjimą Seime pasigirdo ir karčių žodžių apie Lietuvos dabarties problemas.

Seimūnai turėjo kitų reikalų?

Seimo nariai pirmąkart nuo tada, kai praėjusį rudenį buvo atidaryta nauja plenarinių posėdžių salė, rinkosi į senąją, istorinę, salę. Joje nuolat bus rengiami iškilmingi Seimo posėdžiai.

Patys parlamentarai ne itin gausiai dalyvavo Sausio 13-osios minėjime. Jie nesiregistravo, tačiau atrodė, kad susirinko tik kiek daugiau nei pusė Seimo narių. Užtat visos svečiams skirtos tribūnos buvo visiškai užpildytos.

Posėdyje dalyvavo žuvusiųjų Sausio 13-ąją giminės ir artimieji, Prezidentas Valdas Adamkus, kadenciją baigęs prezidentas Algirdas Brazauskas, Nepriklausomybės akto signatarai, pirmosios po nepriklausomybės atkūrimo Vyriausybės nariai, dabartinių valdžios institucijų vadovai, diplomatai. Atvyko Lenkijos ir Latvijos Seimų vadovai.

Bene griežčiausią kalbą posėdyje pasakė kardinolas Audrys Juozas Bačkis. Jis kritikavo šiuolaikinį pernelyg platų žodžio „laisvė“ supratimą, „pamirštant, kad laisvė turi būti atsakinga“ (visą kardinolo kalbą skaitykite „Nuomonių“ puslapyje).

Seimo pirmininkas Viktoras Muntianas apgailestavo, kad Lietuvoje gerokai apmažėjo patriotizmo jausmas: „Deja, didžiausias praradimas yra tai, kad šiandien Lietuvos mumyse liko kur kas mažiau nei tais laikais.“

Liūdi dėl Maskvos pozicijos

Per Medininkų tragediją nukentėjęs Tomas Šernas tvirtino, kad žmonės neretai užmiršta, jog po Sausio 13-osios dar buvo keli tragiški įvykiai. Jis sakė norįs gerų santykių su Maskva, tačiau, atrodo, ji tokių nenori, nes atsisako bendradarbiauti su Lietuva nubaudžiant už Sausio 13-osios ir Medininkų tragedijas atsakingus asmenis, pasislėpusius Rusijoje.

„Gerų santykių, atrodo, realiai norime tik mes patys. Gal esame per maži, kad mus imtų gerbti? Svarbiausia mums patiems viduje nesijausti mažiems, turėti savigarbos, tada ir mus gerbs“, – įsitikinęs T.Šernas.

Lenkijos Seimo maršalka Bronislawas Komorowskis teigė lenkiąs galvą prieš „Lenkijoje priežodžiu tapusį lietuvišką užsispyrimą, dėl kurio Lietuva atgavo savo nepriklausomybę“. Latvijos Seimo pirmininkas Gundaras Daudzė teigė, kad nepriklausomybės atgavimą bei sugrįžimą į Europos tautų šeimą lėmė ne tik paprastų žmonių taiki kova, bet ir Baltijos šalių solidarumas.

Įrašo neišklausė

Iškilmingame Seimo posėdyje nebuvo įvykdytas daugiau kaip pusės parlamentarų reikalavimas paleisti trumpą istorinį radijo įrašą. 1991 m. sausio 13-ąją Lietuvos radijas buvo paėmęs interviu iš tuometinio savanorio Juro Abramavičiaus, kuris 1997-aisiais buvo susprogdintas.

Naujoji sąjunga surinko 72 Seimo narių parašus, kad šis interviu būtų paleistas per posėdį. Tačiau tai nebuvo padaryta, motyvuojant iš anksto sudaryta iškilmingo posėdžio darbotvarke ir laiko stoka.

„Tam techniškai buvo pasirengta jau prieš kelias savaites. Mes per Seimo Etikos ir procedūrų komisiją išsiaiškinsime, kodėl nebuvo atsižvelgta į daugiau kaip pusės parlamentarų pageidavimą“, – dienraščiui sakė socialliberalas Antanas Valionis.

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Komentarų nėra

Daugiau naujienų