Taip jis kalbėjo pirmadienį Seime surengtoje spaudos konferencijoje apie Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo pataisas, kurioms balandžio antroje pusėje po svarstymo pritarė parlamentarai.

„Negana to, besvarstant įstatymą atsirado nuostata, kad tik valstybinės reikšmės keliuose gali būti įrengiami greičio matuokliai. Vadinasi, miestų gatvėse, kur jau šiandien yra 74 matuokliai, jie nebegalės būti, juos reikės išmontuoti“, – teigė J. Sabatauskas.

J. Sabatauskas balandžio antroje pusėje parlamente svarstant projektą siūlė jį taisyti paliekant, kad matuokliai įrengiami tiesiog keliuose, bet Seimo nariai tokį siūlymą atmetė.

Pasak politiko, dabar pataisose nurodoma, kad greičio matuokliai įrengiami valstybinės reikšmės keliuose.

Projektą jis taip pat kritikavo dėl to, kad pataisomis siekiama reguliuoti ne tik greičio matuoklių statymo tvarką, bet ir skaičių kiekviename kelyje, neatsižvelgiama į šios priemonės teigiamą įtaką policijos pareigūnų darbo organizavimui.

„Taip pat neatsižvelgta į tai, kad tai yra ta išmanioji priemonė, kuri leido atitraukti iš mūsų valstybės kelių ir gatvių nuolat budinčius policijos darbuotojus, pareigūnus, ir panaudoti juos kitiems reikalams. Nes mes turime užtikrinti ne tik viešą tvarką, turime užkardyti nusikalstamas veikas, tirti nusikalstamas veikas“, – kalbėjo J. Sabatauskas.

Policija: dingtų per trečdalį vidutinio greičio matuoklių

Anot konferencijoje dalyvavusio Policijos departamento Viešosios tvarkos biuro vadovo Vytauto Grašio, priėmus pataisas, Lietuvos keliuose dingtų apie 38 proc. vidutinio greičio matuoklių.

Dėl to greičio kontrolei reikėtų skirti daugiau pareigūnų, svarstyti apie naujų mobilių matuoklių įsigijimą.

„Jie (matuokliai – BNS) tikrai yra tose atkarpose labai reikalingi tam, kad vairuotojai jaustų kontrolę. Dingus greičio matavimo įrenginiams, tokį fizinį darbą turėtų atlikti policijos pareigūnai, vykdyti greičio kontrolę kilnojamais įrenginiais, kurių šiai dienai neturime tiek daug. Reikėtų galvoti, kaip juos įsigyti, ieškoti alternatyvų, kaip priversti vairuotojus laikytis saugaus greičio, neviršyti“, – dėstė V. Grašys.

Pasak jo, iš vidutinio greičio matavimo sistemų skaičių plečiančių Lenkijos kolegų pareigūnai gauna informaciją, kad „tai yra labai efektyvi priemonė kovojant su nelaimėmis“.

V. Grašys nurodė, kad 2023 metais buvo nustatyta virš 680 tūkst. greičio pažeidimo atvejų, pernai jų nustatyta beveik perpus mažiau – 360 tūkstančių. Policijos duomenimis, viršytas greitis Lietuvoje lieka pagrindine eismo įvykių priežastimi – dėl to kyla apie 30 proc. įvykių, kuriuose sužeidžiami arba žūsta žmonės.

Kaip rašė BNS, policija šią įstatymų leidėjų iniciatyvą kritikavo ir kovo pabaigoje Seimo Ekonomikos komitete.

Teisės ir teisėtvarkos komiteto narės Agnė Širinskienės teigimu, parlamentarų siūlomo projekto tikslas „kovoti su „Via Lietuva“ tariamais ar nustatytais piktnaudžiavimais buvo geras“, bet kova virto chaoso kėlimu keliuose, nepagrįstai atskiriant vietinės reikšmės ir valstybinius kelius, nustatant ribojimus nepriklausomai nuo pastarųjų ilgio.

Vadinasi, miestų gatvėse, kur jau šiandien yra 74 matuokliai, jie nebegalės būti, juos reikės išmontuoti.

„Kyla klausimas, kodėl ta skirtis yra atsiradusi, įstatymo leidėjai to paaiškinti negali“, – pirmadienį sakė A. Širinskienė, pažymėjusi, kad klausimas galėtų būti sprendžiamas Vyriausybės nutarimu, ne Seimo leidžiamais teisės aktais.

Seime liko vienas žingsnis

Kaip rašė BNS, pataisose numatoma, kad viename kelyje galėtų būti iki trijų ne daugiau kaip 10 km ilgio vidutinio greičio matavimo ruožų, o momentinių matuoklių vienoje kelio pusėje – iki penkių. Prieš visus matuoklius turėtų būti pastatyti ženklai.

Įstatyme taip pat siūloma įtvirtinti, kad greičio matuokliai įrengiami įvertinus kelio ar jo ruožo eismo saugumą, greičio viršijimo atvejų mastą, eismo intensyvumą, organizavimą ir kitus eismo saugumo požiūriu svarbius veiksnius ar rizikas.

Balandžio antroje pusėje Seimo nariai po svarstymo palaikė tokias Andriaus Bagdono ir Viktoro Fiodorovo inicijuotas pataisas, jos įsigaliotų parlamentarams pritarus dar kartą.

Premjeras Gintautas Paluckas pirmadienį žurnalistams sakė, kad greičio matuoklių Lietuvoje yra daugoka ir jie įrengti ne juoduosiuose taškuose, kur fiksuojama daugiausia avarijų.

Susisiekimo ministras Eugenijus Sabutis anksčiau teigė, jog greičio matuoklių plėtra šalyje nėra būtina ir svarstė, ar tokia sistema apskritai reikalinga. Anot ministro, matuokliai turėtų būti prevencijos priemonė, o ne baudimo įrankis.

Šiuo metu Lietuvos valstybinės reikšmės keliuose yra įrengti 78 momentiniai greičio matuokliai ir 135 vidutinio greičio matavimo sistemos.