M. Danielė: mūsų vaisingumo klinikos žvalgosi, kaip atsidaryti Latvijoje filialus

– Parengėte įstatymų pataisas, kurios numato, kad pagalbinio apvaisinimo ir vaisingumo išsaugojimo paslaugos būtų teikiamos ir partnerystėje gyvenančioms poroms. Ir svarbiausia – vienišoms mamoms. Kodėl šios pataisos jums atrodo reikalingos?

– Ir Seime, ir visuomenėje mes kasdien girdime, kad Lietuva išgyvena demografinę krizę. Tai išgyvename ne tik mes, bet ir kitos valstybės, pavyzdžiui, latviai, estai. Iš tiesų yra svarbu peržiūrėti mūsų įstatymus ir skatinti gimstamumą. Šiandien mes turime segmentą žmonių, kurie nori ir gali susilaukti vaikų, naudojant mokslo teikiamas paslaugas. Tačiau yra pertekliniai barjerai, kurie išlikę įstatyme ir kuriuos reikėtų šiandien šalinti.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Iki šiol, jeigu neturi partnerio, bet nori tapti mama, belieka vykti į kitą šalį, kur tai įteisinta. Berods, tą galima padaryti 16-oje Europos šalių?

– Reikėtų atkreipti dėmesį, kad tokios paslaugos teikiamos Latvijoje. Ir mūsų vaisingumo klinikos žvalgosi, kaip atsidaryti ten filialus, kad galėtų pasakyti klientams, jog atvažiuokite iki Rygos ir viską mes ten jums sutvarkysime. Ne paslaptis, kad medicinos turizmas vyksta. Latviai ir estai irgi žino, kad jų populiacija mažėjanti. Kad valstybė turi daryti viską, jog šeimos, kurios nori turėti vaikų, galėtų jų susilaukti. Tad šiose šalyse yra sudarytos galimybės pasinaudoti tokiomis paslaugomis ir vienišoms mamoms, ir nesusituokusioms poroms.

– Ar mes čia kalbame apie vienišas mamas, nesusituokusias poras ir, pavyzdžiui, homoseksualias poras?

– Ne, įstatymas apibrėžia nevaisingas poras. Iš principo tas įstatymo pakeitimas būtų nedidelis – išbrauktas registruotos partnerystės reikalavimas. Tai reikštų, kad užtenka gyventi poroje.

– Nebūgštaujate, kad atsiras žmonių, kuriems tokios pataisos nepatiks. Sakys, kad tokia galimybe galės pasinaudoti, tarkim, dvi poroje gyvenančios moterys, norinčios tapti mamomis.

– Suprantu, kad ir Seime yra ponas Petras Gražulis arba Agnė Širinskienė, kurių kadencijos pagrindinis tikslas neleisti ko nors, nesvarbu ko, homoseksualiems žmonėms. Tačiau šiandien mes kalbame apie kelis šimtus ar net kelis tūkstančius vienišų moterų, kurios gali ir nori turėti vaikų. Ir dabar čia svarbiausia yra jos, o ne kieno nors baimė ar asmeninė fobija, kad koks nors homoseksualus žmogus įgis kokią nors teisę.

Šiandien mes kalbame apie kelis tūkstančius vienišų moterų, kurios gali ir nori turėti vaikų. Ir dabar čia svarbiausia yra jos, o ne  kieno nors baimė ar asmeninė fobija, kad koks nors homoseksualus žmogus įgis kokią nors teisę.

 

–  Ar ši pataisa – Laisvės partijos, ar ji yra derinta ir su jūsų koalicijos partneriais?

– Šiandien ši pataisa įvesta į sistemą. Tai reiškia, kad Seimo nariai jau gali pasirašyti po teikimu. Na, ir trečiadienį turėtume pamatyti, kiek tų Seimo narių iš įvairių frakcijų palaiko tokią pataisą.

– Kaip manote, ar daug bus pritariančiųjų?

–  Na, kaip Reprodukcinės sveikatos grupės Seime pirmininkė noriu pasakyti, kad tema nėra nauja ir diskutuota ne vieną kartą. Tad manau, kad palaikančiųjų tikrai bus.

– Kaip manote, su kuo bus sunkiausia susitarti? Ar tikitės opozicijos palaikymo?

– Na, demografijos klausimu kalba visos frakcijos Seime. Neseniai turėjome  opozicijos organizuotą konferenciją dėl demografinės situacijos Lietuvoje, į kurią buvo įtrauktas ir migrantų klausimas, ir kaip skatinti mūsų šeimas susilaukti vaikų. Manau, kad šiandien kiekviena frakcija Seime turi būti suinteresuota pašalinti perteklinius barjerus. Kitos mažos valstybės tą supranta, kad kiekvienas pilietis yra svarbus.

– Ar yra paskaičiuota, kiek moterų iš Lietuvos vyksta į jūsų minėtą Latviją, kad gautų tas pagalbinio apvaisinimo paslaugas? Ar šiuo metu yra didelis toks vienišų mamų poreikis?

– Sunku dabar būtų pasakyto tikslų skaičių, kiek vienišų moterų norėtų pasinaudoti tokiomis paslaugomis. Manome, kad galbūt iš pradžių kreiptųsi tik keletas, bet ateityje šis skaičius tikrai padidėtų.

– Kada galima tikėtis šio projekto patvirtinimo?

– Tikiuosi, kad pavasarį pavyks šį projektą pateikti, o tada priklausys nuo Seimo, kaip greitai jis sugebės jį apsvarstyti ir pritarti. Tikiuosi, nuo kitų metų pokytis jau galėtų pradėti veikti.