Miesto pakraščiuose

Lypkių gyventojai raginami apsispręsti

Lypkių gyventojai nesutaria dėl jų iškeldinimo iš pramoninės zonos. Kitą savaitę Klaipėdos meras Rimantas Taraškevičius kviečiamas į pasitarimą Ūkio ministerijoje, kur turės pasakyti, kokia yra Lypkių gyventojų pozicija dėl galimo iškeldinimo iš pramoninės zonos.

Neleidžia tvarkytis

Lypkių kaimas 1997 metais tapo miesto teritorija – Lypkių gatve. Vietiniai gyventojai, aktyviai kovoję už savo teises, nors ir daug ką pasiekė, vis dėlto ir dabar nėra patenkinti. Motyvuodami, jog neturi galimybių normaliai tvarkytis, jie ėmėsi žygių, kad valdžia iškeldintų juos iš gyvenamos teritorijos. Dar prieš pustrečių metų gyventojai džiaugėsi, kad turės centralizuotai tiekiamą vandenį, galės rekonstruoti savo namus, pertvarkyti sklypus - nebus daromi jokie apribojimai perplanuojant būstą. Kitaip sakant, vilties teikė tai, kad pagaliau žmonėms buvo leista tvarkytis. Tačiau didesnių pertvarkų, kaip teigė vakar susitikti su meru atvykę gyventojai, valdininkai ir dabar neleidžia daryti. Anksčiau taip pat buvo primenama, kad Lypkiai yra Laisvosios ekonominės zonos teritorijoje ir kažkada žmonėms teks iš čia išsikelti.

Rūpi pinigai

Maždaug prieš pusantrų metų savivaldybė pradėjo veiksmus dėl lypkiškių iškeldinimo iš pramoninės zonos, kurioje dygsta nauji pramonės objektai. Pernai gegužę buvo atlikta lypkiškių turto inventorizacija.

Klaipėdos savivaldybė ne kartą kreipėsi į Premjerą ir prašė skirti 6,8 mln. litų iškeldinti iš pramoninės plėtros teritorijos Lypkių ir Švepelių kaimų gyventojus. Šiuo metu 14-oje individualių ir trijuose daugiabučiuose namuose gyvena 134 nuolatiniai gyventojai. Kai kuriuose butuose yra prisiregistravę po 13 asmenų. Visi tikisi kompensacijų už iškeldinimą. Ilgą laiką netvarkomos valdos, nerekonstruoti gyvenamieji ir ūkiniai pastatai dabar, kaip sakė Socialinio būsto skyriaus vedėja Danguolė Netikšienė, yra menkaverčiai. Tačiau gyventojams pinigų klausimas yra svarbiausias. Todėl lypkiškiai ir suskilo į dvi stovyklas: maždaug pusė sutinka išsikelti, kita pusė – ne. Žmonės suvokia, kad už gautas kompensacijas gali nepajėgti įsigyti būstą kitoje vietoje. O gyventi mieste nori ne visi. Kęstutis Navickis yra iš tų gyventojų, kurie linkę pasilikti gyventi Lypkiuose. Anot jo, žmonių abejones kelia kompensacijų dydis. Jo nuomone, jeigu išsikelianti šeima gautų apie 200 tūkst. litų, problemų nekiltų.

Baiminasi dėl sveikatos

„Gyvenu nuosavame name. Manęs netenkina, kad išėjusi į kiemą matau aplink augančias įmones. Noriu išsikelti. Į miestą mūsų šeima tikrai nesiruošia. Tikrai nenorime nei pusės milijono, nei milijono“, - sakė Jolanta Masnikienė.

53 metus Lypkiuose gyvenanti Aldona Toliušienė taip pat svajoja gyventi kitame kaime. Ji sako nenorinti aukoti savo ir artimųjų sveikatos. „Gyvename kenksmingomis sąlygomis - aplink įmonės. Atrodo, kad šalia būtų didelė bomba“, - sakė ji. Pasak gyventojų, ne vienas jų serga neišgydomomis keistos kilmės odos ligomis. Moteris sakė nesuprantanti, kodėl dalis kaimynų, anksčiau sutikusių išsikelti iš Lypkių, persigalvojo.

Turi susitarti

Meras R.Taraškevičius patarė lypkiškiams nesitikėti, kad valstybės kompensacijos už visuomenės poreikiams paimamą žemę bus tokios didelės, jog žmonės iš jų prasigyvens. Už valstybės skirtas lėšas savivaldybė lypkiškiams ketina pirkti butus mieste. Tačiau neaišku, ką daryti su nesutinkančiais gyventi mieste. Savivaldybės specialistai paragino Lypkių gyventojus susitarti - arba visi sutinka išsikelti, arba visi lieka gyventi Lypkių gatvėje. Taip pat gyventojai raginami realiai įvertinti, kiek pinigų jie nori gauti kaip kompensaciją už savo nekilnojamąjį turtą. Meras sakė prašysiąs, kad būtų leista galutinį sprendimą labai šiuo klausimu pastaruoju metu susidomėjusiems aukštiems šalies pareigūnams pateikti po mėnesio.