Lietuvos pergalė virsta nesėkme Pereiti į pagrindinį turinį

Lietuvos pergalė virsta nesėkme

2008-05-13 00:00

Lietuva giriasi pasiekusi, kad jai aktualūs klausimai būtų keliami per ES ir Rusijos derybas dėl strateginės partnerystės. Tačiau užsienyje tai nelaikoma mūsų pergale.

Pridėti kaip pageidaujamą šaltinį

Lietuva giriasi pasiekusi, kad jai aktualūs klausimai būtų keliami per ES ir Rusijos derybas dėl strateginės partnerystės. Tačiau užsienyje tai nelaikoma mūsų pergale.

Pasveikino Prezidentas

„Manęs čia nebūtų, jeigu nebūtų susitarę“. Taip Prezidentas Valdas Adamkus atsakė žurnalistams, kai sekmadienį vėlai vakare atvyko į Vilniaus „Stiklių“ viešbutį.

Jis atvyko baigiantis čia surengtoms Lietuvos, Lenkijos, Švedijos ir Slovėnijos užsienio reikalų ministrų Petro Vaitiekūno, Radoslawo Sikorskio, Carlo Bildto ir Dimitrijaus Rupelio deryboms dėl ES pasirengimo derėtis su Rusija.

Lietuva prieš porą savaičių sustabdė mandato deryboms suteikimą, iškeldama savo reikalavimus, kurie turėtų būti pateikti Maskvai. Keturių ministrų pokalbyje Lietuvos sostinėje dalyvavo ir Europos Komisijos Generalinės sekretorės pavaduotojas Herve Jouanjeanas.

Susitikimo Vilniuje išvakarėse pasklido neoficialios žinios, kad ES pirmininkaujančios Slovėnijos užsienio reikalų ministras D.Rupelis siūlo Lietuvai atšaukti savo veto, priešingu atveju pagrasino neatvykti į susitikimą.

Į Lietuvą sekmadienį jis atvyko paskutinis iš visų susitikimo dalyvių. P.Vaitiekūnas jau buvo pasveikinęs R.Sikorskį bei C.Bildtą ir dar beveik dvi valandas laukė slovėnų ministro. Kalbama, kad D.Rupelis iš Liublianos išskrido tik tuomet, kai su Lietuvos užsienio reikalų ministerijos pareigūnais buvo rastas kompromisas dėl to, kurie iš lietuvių keliamų reikalavimų ir kokia forma bus įrašyti į mandatą deryboms su Rusija.

Todėl Prezidentas V.Adamkus dar prieš prasidedant ministrų susitikimui žinojo, jog susitikimas turėtų būti sėkmingas ir jam formaliai pasibaigus nuvyks į „Stik-lius“ pasveikinti keturių diplomatinių žinybų vadovų.

Pagrindinis asmuo A.Januška?

Ministrų susitikimas vyko prie vakarienės stalo vienoje „Stiklių“ viešbučio restoranų salių. Drauge su ministerijų vadovais restorane buvo gana didelė jų padėjėjų ir patarėjų komanda.

Šalia Lietuvos užsienio reikalų ministro P.Vaitiekūno, be kitų pareigūnų, beveik nuolat buvo ir premjero patarėjas Albinas Januška. Su aukštais Lietuvos diplomatinės žinybos pareigūnais jis vis derino kažkokius klausimus, todėl susidarydavo įspūdis, jog būtent A.Januška „diriguoja“ susitikimui.

Pavakarieniavę ir pasikalbėję ministrai sulaukė Prezidento, kuris visus pasveikino su pasiektu susitarimu. Tuo metu prezidentūros atstovai tarpusavyje ir su URM pareigūnais derino oficialaus pranešimo apie susitikimo rezultatus tekstą, parengtą iš anksto ir vėliau tik truputį paredaguotą.

„Jeigu iki šiol būta abejonių, kad Lietuva gali kelti jai svarbius dalykus ES lygiu, dabar įsitikinome, kad mūsų užsienio politikos kryptis yra teisinga. Į ES derybų su Rusija mandatą bus įtraukti klausimai dėl nesprendžiamų Sausio 13–osios ir Medininkų bylų. Mūsų tikslas – kalbėti Europos Sąjungoje vienu balsu ir šiandien buvo žengtas labai svarbus žingsnis šia kryptimi“, – oficialiame pranešime cituojamas V.Adamkus.

Pasiektas kompromisas

Ministras P.Vaitiekūnas patvirtino, kad ES pirmininkaujanti Slovėnija raštu įsipareigojo į derybų su Rusija mandatą įtraukti Lietuvos keliamus klausimus. „Iš principo atsižvelgta į visus Lietuvos reikalavimus“, – tvirtino jis.

„Radome būdus, kaip mandate turėtų būti atspindėti Lietuvos iškelti klausimai – dėl „Družbos“ naftotiekio, teisinio bendradarbiavimo, įskaitant Sausio 13-osios ir Medininkų įvykių bylas, ES piliečių dingimo Rusijoje tyrimo bei „įšaldytų“ konfliktų Moldovoje ir Gruzijoje sureguliavimo“, – pridūrė ministras.

Bet Slovėnijos diplomatinės žinybos vadovas D.Rupelis atsargiau vertino susitikimo rezultatus. Pasak jo, buvo pasiektas kompromisas ir prie žadamo patvirtinti derybų mandato „pridėtos kai kurios rekomendacijos, susijusios su Lietuvos keltais reikalavimais“. Tačiau derybos su likusiomis 23 ES valstybėmis dėl mandato patvirtinimo dar bus tęsiamos.

V.Adamkus pareiškė tikįs, kad šie derinimai su kitomis ES valstybėmis bus sėkmingi.

Derinimus norima baigti iki gegužės 26 dieną rengiamo eilinio visų 27 ES šalių užsienio reikalų ministrų susitikimo, kuriame turėtų būti keliamas klausimas dėl mandato deryboms su Rusija suteikimo.

Vadina atsitraukimu

Mūsų diplomatai tvirtina, kad Vilniuje buvo pasiekta pergalė, nes Lietuvos reikalavimai bus įtraukti į derybų su Rusija darbotvarkę. Kita vertus, neoficialiai leidžiama suprasti, kad jeigu su kitomis ES valstybėmis iki gegužės pabaigos nepavyks įtvirtinti šio pasiekimo, oficialusis Vilnius vėl galės pasinaudoti savo veto teise.

Tuo tarpu Vakarų žiniasklaida ir pareigūnai Vilniuje pasiektus susitarimus interpretavo kaip Lietuvos atsitraukimą. Lenkų dienraštis „Rzeczpospolita“ tvirtina, kad „Lietuva atšaukė savo veto“ ir nesieja to su Vilniaus reikalavimų patenkinimu. Lenkijos Seimo užsienio reikalų komisijos pirmininkas Krzysztofas Lisekas pabrėžė, kad „veto atšaukimas – labai gera žinia, nes ginčytinais klausimais geriau kalbėtis“.

„Keturi ES užsienio reikalų ministrai sekmadienį paskelbė pasiekę susitarimą, kad Lietuva atsisakytų savo veto dėl naujos ES ir Rusijos partnerystės sutarties“, –
pranešė naujienų agentūra AFP. „Baltijos šalis atsisakė savo veto po derybų su Slovėnijos užsienio reikalų ministru D.Rupeliu“, – paskelbė „Reuters“.

Rusijos naujienų agentūros, interneto portalai ir kitos žiniasklaidos priemonės taip pat skelbė apie Lietuvos sutikimą atsisakyti veto bei „žalią šviesą“ deryboms su Rusija. Anot radijo stoties „Echo Moskvy“, „Lietuva sutiko nekliudyti ES ir Rusijos deryboms dėl naujo dvišalio susitarimo“.

Politologas Kęstutis Girnius: 

Mes dar tiksliai nežinome, kas buvo susitarta, kaip tiek Lietuvos reikalavimai bus surašyti į mandatą dėl derybų su Rusija. Nuo formuluočių priklausys labai daug kas.
Tikrai svarbu sulaukti, kaip bus surašyti, pavyzdžiui, reikalavimai dėl „Družbos“ naftotiekio. Ar tai bus tik bendros frazės dėl energetinio saugumo užtikrinimo, ar labai konkretus ES įsipareigojimas iš Rusijos išreikalauti, kad tas naftotiekis vėl veiktų. Esmė slypi detalėse. Be jų kol kas neįmanoma bent kiek tiksliau pasakyti, ką Lietuva pasiekė ir ką prarado per tas derybas Vilniuje. Pirma sulaukime mandato suformulavimo, o tada darysime išvadas.

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Komentarų nėra

Daugiau naujienų