Departamentas skelbia, kad daugiausiai, 9 347 asmenys, užregistruoti Vilniaus registracijos centre, 2 903 – Alytaus, 1 968 – Klaipėdos, 1 934 – Kauno, 1 366 – Marijampolės, 1 026 – Šiaulių registracijos centre.
Iš dešimties Migracijos departamento teritorinių skyrių, daugiausiai pabėgėlių registruota Vilniaus skyriuje – 1819, dar 1391 – Klaipėdos skyriuje, Šiaulių ir Kauno skyriuose atitinkamai registruota 1026 ir 973 nuo karo bėgančių ukrainiečių.
Vien pastarąją parą registruoti 1 980 pabėgėlių, iš jų – 816 nepilnamečių.
Iš visų iki šiol registruotų atvykusių karo pabėgėlių iš Ukrainos 3 216 vaikų yra jaunesni nei šešerių.
Dauguma atvykusių pateikė prašymus dėl leidimo gyventi laikinai humanitariniu pagrindu.
Jungtinių tautų duomenimis, nuo Rusijos pradėto karo Ukrainoje pradžios šalį paliko per 3,5 mln. gyventojų, manoma, kad iš savo namų pabėgti buvo priversti iš viso apie 10 mln. žmonių.
Dauguma ukrainiečių apsistoja Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje
Migracijos departamento direktorė Evelina Gudzinskaitė teigia, kad dauguma į Lietuvą atvykstančių ukrainiečių šalyje ketina likti iki karo Ukrainoje pabaigos. Departamento vadovė taip pat atkreipia dėmesį, kad didžioji dalis ukrainiečių renkasi apsistoti didžiuosiuose šalies miestuose: Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, kuriuose lengviau susirasti darbą, ir vos 30 proc. nusprendžia apsistoti kitose šalies savivaldybėse.
„Labai didelė dalis čia atvykstančių ukrainiečių sako, kad jie lieka tik tol, kol vyksta karas Ukrainoje. Tai reiškia, vos tik pasibaigs karas, jie yra pasiryžę išvykti, grįžti į savo tėvynę. Jiems yra sudarytos visos įmanomos sąlygos čia pasilikti, įsikurti, ir mes matome, kad jie stengiasi iš karto ieškotis darbo, pradėti dirbti“, – LRT radijui teigė E. Gudzinskaitė.
Ir tai yra natūralu, nes jiems reikia darbo čia ir dabar, staigiai, tiesiog išsilaikyti save, kai baigsis karas, jie grįš namo.
Todėl, Migracijos departamento direktorės teigimu, natūralu, kad dauguma ukrainiečių renkasi apsigyventi didžiuosiuose miestuose.
„Galbūt todėl natūralu, kad vis dėlto didžioji dalis apsigyvena Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje ir tik likę 30 proc. kitose savivaldybėse. Ir tai yra natūralu, nes jiems reikia darbo čia ir dabar, staigiai, tiesiog išsilaikyti save, kai baigsis karas, jie grįš namo“, – sakė ji.
E. Gudzinskaitė pažymi, kad net ir pasibaigus karui dauguma ukrainiečių, norinčių likti gyventi Lietuvoje, tai galės padaryti.
„Tie, kurie vis dėlto nuspręs likti Lietuvoje, jie tokias galimybes turi: susiras darbdavį – prasitęs leidimą gyventi darbo pagrindu, pradeda studijuoti – prasitęs leidimą studijų pagrindu, viskas jų rankose“, – atkreipė dėmesį Migracijos departamento vadovė.
„Savivaldybės organizuoja įvairius lietuvių kalbos mokymo kursus, nes visi supranta, kad pirmas žingsnis norint įsilieti į visuomenę, yra kalbos kursai. Taip pat kalbama, kas bus toliau, diskutuojama, kaip reikės spręsti būtent būsto klausimus“, – taip pat pažymėjo ji.
Migracijos departamento direktorė akcentuoja, kad apie galimybę patęsti į Europos šalis atvykusių ukrainiečių laikinąją apsaugą yra diskutuojama ir Europos Sąjungos lygmeniu.
„Dabar laikinoji apsauga ukrainiečiams Europos Sąjungos mastu yra suteikta metams, tačiau jau dabar kalbama apie tai, kad ta būtinybė išliks dar metams ir gali būti, kad laikinoji apsauga bus pratęsta dar metams. Tai atitinkamai ir Lietuvoje gyvenančių ukrainiečių ypatingai lengvatinis statusas bus pratęstas“, – sakė E. Gudzinskaitė.
„Tai nereikia norėti, kad iškart visi sprendimai būtų priimti, bet tiesiog ką matau, kad visi ir labai mobilizavęsi Lietuvoje ir visi deda pastangas kiek gali, kad padėtų ukrainiečiams čia pasilikti“, – pridūrė ji.
