- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Lietuva – šalis, kur žmonės daug tuokiasi ir dažnai skiriasi. Tačiau, atrodo, jog Lietuvoje mažėja besiskiriančių porų, praneša LNK.
Plačiau situaciją pakomentavo Lietuvos socialinių mokslų centro sociologijos instituto profesorė Aušra Maslauskaitė.
– Ar turime, kuo pasidžiaugti, žiūrint į skaičius?
– Galime santūriai džiaugtis. Visada džiugu, kai tokie rodikliai mažėja. Per paskutinius dešimt metų matome tą stabilų ištuokų rodiklių sumažėjimą. Tai yra gera tendencija atsižvelgiant į tai, kad daugiau nei pusę šimto metų buvome labai besiskirianti visuomenė – buvome lyderiai tarp Europos šalių.
– Kodėl buvome vieni pirmaujančių?
Galime sakyti, kad dar esame ta visuomenė, kuri gausiai tuokiasi ir gausiai skiriasi.
– Tam tikra prasme paveldėjome tas ištuokas iš sovietmečio. Jau sovietmetyje buvome labai gausiai besituokiantys. Tas suminis ištuokų rodiklis, kuris dabar rodo, kad maždaug apie trečdalis santuokų turi galimybę iširti, buvo panašus ir sovietmečiu. Vėliau, 1990-ųjų pradžioje, tas skaičius šiek tiek sumažėjo, paskui vėl augo.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
– Per karantiną visiems atrodė, kad leidžiant daugiau laiko namuose, žmonės daugiau pyksis, skirsis. Bet nutiko atvirkščiai?
– Demografų tai nestebina. Kai visuomenėje yra kažkoks sunkmetis, ekonominis nuosmukis, daug nestabilumo, žmonės yra linkę nesiskirti, nepaisant to, kad konfliktų, įtampos gali būti žymiai daugiau.
Nors pagrindo skyryboms yra daugiau, žmonės rečiau realizuoja tą savo vidinį poreikį skyryboms. Jie atsižvelgia ir į tai, kad išorėje jau yra pakankamai daug nesaugumo. O ištuoka visada yra labai susijusi su labai reikšmingais, dramatiškais gyvenimo pasikeitimais tiek moteriai, tiek vyrui, tiek vaikams. Žmonės vengia arba atideda tą sprendimą. Tą mes matėme ir 1999 metais, kai buvo Rusijos ekonominė krizė, ir 2008 metais, kai buvo ekonominė krizė Lietuvoje. Tais metais ištuokų skaičiai šiek tiek sumažėja, vėliau jie vėl padidėja.
– Žiūrint į Europos kontekstą ir kaimynines šalis, kaip mes atrodome?
– Lietuva visuomet buvo tarp lyderių Europos Sąjungoje. Galime sakyti, kad dar esame ta visuomenė, kuri gausiai tuokiasi ir gausiai skiriasi.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Lietuvių skolos skaičiuojamos milijardais: gyvena iš „juodų“ pinigų?
Lietuvoje skolų turi apie 8 proc. gyventojų, o iš antstolių išieškoma skolų suma siekia 2 mlrd. eurų, sekmadienį pranešė LRT radijas. ...
-
Skambina pavojaus varpais dėl medaus: mokslas atsilieka8
Lietuviškame meduje vis daugiau aptinkant ūkininkų, ypač rapsų augintojų, naudojamų cheminių preparatų likučių, bitininkai susirūpinę dėl tokios padėties. Ūkininkai sako, kad valstybės institucijos turėtų griežčiau kontroliuoti jų n...
-
Liko tik vienas žingsnis ir V. Jegorovienės karjera teisme baigsis4
Teisėjų taryba nusprendė patarti prezidentui Gitanui Nausėdai atleisti iš pareigų Kauno apylinkės teismo teisėją Vidą Jegorovienę savo noru. ...
-
Pasienyje su Baltarusija apgręžti trys neteisėti migrantai
Lietuvos pasienyje su Baltarusija praėjusią parą apgręžti trys neteisėtai sieną bandę kirsti migrantai, sekmadienį pranešė Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT). ...
-
Seimas pritarė atnaujintam Lietuvos ir Latvijos susitarimui dėl greitosios pagalbos
Seimas pritarė atnaujintam susitarimui dėl greitosios medicinos pagalbos teikimo Lietuvos ir Latvijos pasienio teritorijose. ...
-
Gruodžio 22-oji Lietuvoje ir pasaulyje
Gruodžio 22-oji, sekmadienis, 51 savaitė. ...
-
Seimas ratifikavo sutartį tarp Lietuvos ir San Marino dėl dvigubo apmokestinimo
Seimas ratifikavo Lietuvos ir San Marino sutartį dėl pajamų ir kapitalo dvigubo apmokestinimo išvengimo bei mokesčių slėpimo prevencijos. ...
-
Teisėsauga atsisakė tirti Pinskaus skundą dėl Kamblevičiaus veiklos1
Teisėsauga nusprendė nepradėti ikiteisminio tyrimo pagal buvusio parlamentaro Jono Pinskaus lapkritį pateiktą skundą dėl galimų Vytauto Kamblevičiaus nusikaltimų. ...
-
Šventinė karštinė: spūstys prie prekybos centrų ir tuščios lentynos26
Paskutinį savaitgalį prieš Kalėdas miestiečiai apgulė prekybos centrus. Jei reikia tik žirnelių ir duonos, geriau rinkitės mažas maisto prekių parduotuves. ...
-
D. Šakalienė: Lietuvos gynybos finansavimas turėtų pasiekti 4 proc. BVP21
Krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė sako, kad kitų metų biudžete numatyta daugiau galimybių skolintis gynybai, todėl krašto apsaugos finansavimas turėtų pasiekti 4 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP). ...