Prieš 40 metų pradėta eksploatuoti magistralė Vilnius–Kaunas nuo to laiko pasikeitė neatpažįstamai, o kitais metais šis du didžiausius Lietuvos miestus jungiantis kelias taps greitkeliu.

Neliko laiko net merginoms

1965 m. pradėta tiesti magistralė buvo didžiausias to meto projektas visoje Sovietų Sąjungoje. Tokio kelio, kaip buvo numatyta, nebuvo ne tik Sąjungos šalyje, bet ir visoje Europoje. "Tie žmonės tada padarė stebuklą, ne tik todėl, kad pasiaukojamai dirbo, bet ir todėl, kad įrodė Sovietų Sąjungai, jog toks kelias turi atsirasti būtent Lietuvoje", – vakar kalbėjo susisiekimo ministras Eligijus Masiulis.

Magistralę tiesęs Zigmantas Michnevičius itin geru žodžiu minėjo tuometį Automobilių transporto ir plentų ministrą Vladislovą Martinaitį, kuris, anot jo, su lietuviškomis dešromis važiuodavo į Maskvą ir iškovodavo pinigų šiam keliui tiesti.

"Geras buvo ministras, jis neleido skriausti kelininkų. Jei finansavimo pritrūkdavo, iškart vykdavo į Maskvą ir visus reikalus sutvarkydavo", – pasakojo Z.Michnevičius.

Pasak kelininko, tuo metu nebuvo nei tokios technikos, kokią dabar turi kelius tiesiantys specialistai, nei tokių galimybių. "Dabar pasižiūri kompiuteryje kas ir kur, o tada važiuodavo žmonės ir patys spręsdavo, kur geriau tiesti kelią. Būdavo, reikia rasti metalo, išvažiuoja tiekėjas ir dingsta trims paroms, pačiam tenka ieškoti", – prisiminimais dalijosi Z.Michnevičius.

Anot jo, šią magistralę tiesę žmonės dirbdavo nuo ryto iki nakties, nelikdavo laiko net merginoms.

Skirti dideli pinigai

Penkerius metus trukusiai magistralės statybai buvo išleista tuo metu pasakiška suma – 18 mln. rublių. Tuo metu per parą šiuo keliu tevažiuodavo tik apie 6 tūkst. automobilių. Dabar kasdien, anot E.Masiulio, juo važiuoja 23–33 tūkst. automobilių, todėl turi būti ir sąlygos tokiam transporto intensyvumui.

"Kasmet į automagistralę investuojame po keliasdešimt milijonų litų, gerinama kelio dangos kokybė, pertvarkomi avaringi ruožai. Nuo kitų metų balandžio 1 d. nuo Vilniaus iki Kauno bus galima važiuoti dar greičiau, leistinas greitis kai kuriuose ruožuose bus padidintas nuo 100 iki 110 km/h", – kalbėjo susisiekimo ministras.

Permainų laukiama ir kelyje Kaunas–Klaipėda, kur vietomis bus galima važiuoti net 130 km/h greičiu.

"Dėl to, kad šia magistrale būtų galima greitai ir saugiai važiuoti, nuo 2005 iki 2010 m. joje atlikta darbų už 438 mln. litų. Didžiąją dalį šios sumos skyrė ES", – sakė E.Masiulis.

Už šią sumą kelininkai rekonstravo 211 km kelio, sutvarkyta 36 viadukų ir tiltų danga, nutiesti keturi kilometrai naujo kelio, įrengtos dvi skirtingų lygių sankryžos, pastatyta apie 180 km apsauginių atitvarų, 206 km tinklo tvoros, apšviestas 13 km kelio ruožas.

Ateitis dar gražesnė

Pasak E.Masiulio, darbai greitkeliu virsiančioje magistralėje nesustos ir ateityje. Jau dabar aišku, kas joje bus daroma 2012–2018 m. Greitkelio ruožas Vilnius–Kaunas turėtų pailgėti dar maždaug 25 km, dar greičiau bus galima važiuoti nuo Molūvėnų iki Vilniaus, ties Karčiupiu ir Rumšiškėmis.

Turėtų prasidėti ir antrasis kelio ruožo ties Grigiškėmis rekonstrukcijos etapas. Tam numatyti 85 mln. litų. Taip pat manoma, kad kelis šimtus milijonų litų kainuos transporto mazgų pertvarka ties Molūvėnais, Kaune, Žiežmariuose.

"Sieksime visiškai izoliuoti Grigiškių, Vievio, Elektrėnų ir Žiežmarių gyventojus nuo magistralės. Bus nutiesti tiltai, pėsčiųjų perėjos. Sieksime, kad žmonės visiškai negalėtų patekti į važiuojamąją kelio dalį", – žadėjo susisiekimo ministras.

E.Masiulio teigimu, šiuo keliu bus galima važiuoti ne tik greitai, bet ir saugiai. Jau kitais metais kelionė žmonėms iš Vilniaus į Klaipėdą turėtų sutrumpėti apie 20 minučių, o įgyvendinus ateities planus – ir dar daugiau.

"Jau dabar akivaizdu, kad gerinant eismo sąlygas mažėja ir žuvusiųjų šioje magistralėje skaičius. 2008 m. kelyje Vilnius–Klaipėda žuvo 18 žmonių, pernai – 16, o šiemet per pirmą pusmetį – tik keturi. Tai rodo, kad esame teisingame kelyje", – kalbėjo E.Masiulis.