"Popiežiaus Jono Pauliaus II paskelbimas palaimintuoju – neeilinis įvykis. Pirmas ir paskutinis mūsų gyvenime. Nusivarėme nuo kojų, tačiau esame laimingi, kad patekome į Romą per šias iškilmes", – dienraščiui iš Amžinojo miesto pasakojo vilniečiai Genovaitė ir Artūras Šablauskai.

Kur pažvelgsi – žmonių jūra

Jono Pauliaus II beatifikavimo iškilmės į Italijos sostinę sutraukė daugybę tikinčiųjų iš viso pasaulio. Įvairių tautų žmonių perpildytas Vatikanas ir visas Romos miestas kunkuliavo tris dienas. Visame mieste į akis krito tik popiežius Jonas Paulius II. Italų spaudoje, ant plakatų, suvenyrų – visur jo portretai.

Piligrimai, turistai, jaunimas Šventojo miesto vakar dar nebuvo palikę. Šv. Petro aikštėje vakar buvo aukojamos Padėkos mišios."Pirmasis įspūdis – visur jūra žmonių. Grūstis, kuriai įveikti reikia didelės kantrybės ir jėgų, norint būti toje minioje ir neapalpti. Į pagrindinius renginius įeiti neįmanoma. Bet spėjome nufilmuoti, nufotografuoti. Vietas ir į "Didįjį cirką", ir į Šv. Petro aikštę žmonės jau buvo užsiėmę iš vakaro. Ten jie ir nakvojo", – dienraščiui telefonu pasakojo Šablauskai.

Nacionalinės M.Mažvydo bibliotekos generalinio direktoriaus pavaduotoja G.Šablauskienė ir aktorius, režisierius A.Šablauskas į Romą atskrido praėjusį šeštadienį po pietų.Į pirmąjį beatifikavimo renginį – naktinės maldos ceremoniją, vadinamąją vigiliją, kuri vyko naktį į sekmadienį Romos "Didžiojo cirko" arenoje, Šablauskai atskubėjo vėluodami. Juodu visa stebėjo iš toliau, nuo gatvės pylimo, todėl buvo dar įdomiau. "Didžiajame cirke" buvo gausybė piligrimų iš viso pasaulio, vienuolių ir kunigų, tarp šių – ir juodaodžių iš Afrikos su jiems būdingais apdarais, turistų, jaunimo, Romos ir Italijos piliečių.

Žmonės rankose laikė žvakutes, žibintuvėlius.Per vakaro budėjimą popiežių Joną Paulių II prisiminė dvasininkai, televizorių ekranuose buvo rodomos ištraukos iš jo gyvenimo, buvo kalbamas rožinys, skambėjo giesmės. Čia pat įvairios pasaulio televizijos tiesiogiai transliavo renginį, kalbino jo dalyvius. Viskas atrodė įspūdingai. Tą vakarą "Didžiajame cirke" ir jo prieigose tvyrojusi atmosfera buvo magiška.Tarp atvykusių buvo daugybė jaunimo – su miegmaišiais, kuprinėmis. Tą naktį jie liko nakvoti "Didžiajame cirke", niekur iš jo nejudėjo. Sekmadienį iš ten televizorių ekranuose jaunimas stebėjo Šv. Petro aikštėje vykstančią ceremoniją.

Netikėtai nušvito saulė

Sekmadienio rytą Italijos televizija pranešė, esą į Šv. Petro aikštę Vatikane jau 5 val. ryto buvo suplūdęs milijonas žmonių. Po kelių valandų Romoje pradėjo niauktis – atrodė, lis. Tačiau lygiai 10 val., kai aikštėje turėjo prasidėti popiežiaus Jono Pauliaus II beatifikavimo ceremonija, virš Vatikano skaisčiai nušvito saulė.Tokiai galybei žmonių iš viso pasaulio patekti į iškilmes buvo sudėtinga – aikštė ne guminė.

Aikštės prieigos, iš jos besidriekianti gatvė "Via della Conciliazione" iki pat Šv. Angelo pilies buvo užtvindytos žmonių jūros.Šv. Petro aikštėje iškilmingas mišias laikė ir Joną Paulių II oficialiai palaimintuoju paskelbė popiežius Benediktas XVI."Sekmadienį į Vatikaną atvykome 10 val. – jau buvo minios žmonių. Įsigrūdome į minią, tačiau ji buvo tokia gausi, kad teko šiek tiek atsitraukti. Aikštės prieigose daugelis sukritę, sugulę kompanijomis klausėsi ceremonijos transliacijos per ausines.

Pavakare, penktą valandą, perbridome kalnus šiukšlių ir grįžome atgal į Vatikaną. Tris valandas stovėjome eilėje, kad patektume į Šv. Petro baziliką. Norėjome pamatyti Jono Pauliaus II karstą, ten pabūti, pasimelsti. Tie, kurie nepateko į aikštę per iškilmes, turėjo galimybę iš prieigų vėl ten grįžti ir patekti į baziliką", – pasakojo G.Šablauskienė.

Šv. Petro bazilika buvo atvira visą naktį. Apytiksliai buvo suskaičiuota, kad iškilmingą popiežiaus Jono Pauliaus II beatifikavimo ceremoniją Šv. Petro aikštėje ir jos prieigose stebėjo pusantro milijono žmonių.

Gailėjosi išvykę be trispalvės

Bilietus į Romą Šablauskai buvo nusipirkę dar praėjusį rugsėjį. Išgirdę apie popiežiaus beatifikavimo iškilmes ir supratę, kad tuo metu Roma bus apgulta piligrimų ir turistų, sutuoktiniai tik susiėmė už galvos ir bilietus net norėjo grąžinti.Tačiau išvydę amžiaus įvykį jie mano kitaip.

"Ir kas čia tokio? Su malonumu pastovėjome tas tris valandas eilėje ir nenumirėme. Ši judėjo normaliai. Kai stabteldavo, visi imdavo ploti. Su giesmėmis, dainomis taip ir slinkomės į priekį. Iškilmių dieną buvo karštoka – 25 laipsniai šilumos, vakar – šalčiau, apsiniaukę, labai gera", – sakė Genovaitė.

"Ar gailimės? Jokiu būdu. Toks įvykis pirmas ir paskutinis mūsų gyvenime. Tų trijų valandų, praleistų eilėje, negaila. Kelyje į baziliką iš įrašų skambėjo ne tik giesmės, bet ir itališkos bei lenkiškos dainos. Kai įėjome į baziliką, visi vorele praėjome pro Jono Pauliaus II karstą. Paskui ten galėjome būti, melstis kiek norėjome. Tai nėra lengva – irtis toje minioje, bet įspūdis to vargo tikrai vertas", – dėstė Artūras.

A.Šablausko nuomone, Romą užplūdę turistai buvo kelių grupių: tai – piligrimai, kurie ištikimi Dievui ir popiežiui, ir iš tikrųjų atvažiavo melstis nuo ryto iki vakaro ir gultis kryžium. Kiti – jaunimas, kuris atlėkė pasilinksminti. Daugiausia tokio jaunimo buvo suplaukę iš Prancūzijos. Trečia grupė – tai Italijos gyventojai bei turistai, kuriems įdomu, kas čia vyksta."Į akis krito, kad iš turistų, piligrimų daugiausia buvo lenkų. Labai gaila, kad nei mieste, nei Šv. Petro aikštėje nebuvo matyti Lietuvos vėliavų. Gailėjomės, kad nepaėmėme – nors viena lietuviška trispalvė būtų plevėsavusi", – sakė A.Šablauskas.

Dalijo obuolius ir vandenį

"Dar ir šiandien Romoje labai daug būreliais vaikščiojančių žmonių. Daugiausia lenkų, nemažai ir vokiečių. Šios dvi kalbos girdisi kas antras žingsnis. Lenkų piligrimų grupės meldėsi daugelyje Romos bažnyčių. Aštuonios bažnyčios miesto centre piligrimus priėmė nakvoti.Nežinau tiksliai, kokias pajėgas metė italai į renginį, bet viskas buvo labai gerai sustyguota, viskas ėjosi labai sklandžiai. Tiek Vatikano apsauga, policija, karabinieriai, tiek municipalinė policija dirbo ranka rankon", – telefonu iš Romos "Vilniaus dienai" pasakojo vilnietė gidė Raimonda Bojažinskytė.

Sekmadienį Šablauskai matė prie žmonių bėgančius medikus su neštuvais. Tačiau nėra ko stebėtis – tokioje galybėje žmonių kam nors kas nors gali ir nutikti. Visame mieste savanoriai dalijo atvykėliams morkas, obuolius, vandenį. Sekmadienį miesto centras buvo pustuštis – beveik visi buvo suplūdę į Vatikaną. Kalnus šiukšlių italų tarnybos surinkdavo, regis, akimirksniu. Išdygsta nauji kalnai – ir vėl, žiūrėk, nėra. Pašnekovų nuomone, priimti pusantro milijono atvykėlių Romos miestas ir Vatikanas buvo puikiai pasirengę.