Koks tikslas kitiems metams ir kaip lietuviai aukoja Ukrainai, kalbėjo paramos fondo „Blue/Yellow“ direktorė Laura Paukštė.
– 100 mln. skamba kaip labai didelė ir išties įspūdinga suma. Lietuvai, kaip tokiai mažai šaliai, yra tikrai nemaža. Kuo toks skaičius yra reikšmingas Ukrainai?
– Su 100 milijonų paramos Ukraina karo nelaimės, bet, manau, kad 100 milijonų yra ne apie tai. 100 milijonų yra apie tai, kad tokios mažos valstybės – Lietuvos – gyventojai suaukojo tokią sumą per tokį trumpą laiką. Mes sakome, kad 100 milijonų nuo 2014 metų, bet realiai iki 2022 vasario mėnesio buvo ne pilnai 1 milijonas. Reiškiasi, visa ši suma yra surinkta per 3 metus. Man atrodo, kad apie tai reikia kalbėti ir galvoti, kad kiekvienas euras, kurį Lietuvos žmonės paaukoja, keliauja į Ukrainą. Tada ši suma yra milžiniška.
– Olena Zelenska neseniai pasakė, kad lietuviai nuolat aukoja Ukrainai, kaip niekas kitas. Galima sutikti, kad čia esame lyderiai?
– Žinote, kažkokios oficialios statistikos, kiek aukoja patys žmonės, jeigu atmestume valdžios indėlį, turbūt nėra. Tačiau patys ukrainiečiai visada stebisi, jie sako: jūsų dydis kaip mūsų miesto Charkivo, kokiu būdu jūs sugebate taip nuosekliai ir tokius pinigus aukoti. Manau, kad turime kuo didžiuotis. Kai Lietuva paskelbė Nepriklausomybę, Islandija buvo pirmoji maža valstybė, kuri mus pripažino. Dabar Lietuva Ukrainai yra kaip Islandija. Esame tokie maži, bet galvojame, kad esame pirmieji.
– Man atrodo, kad turime kuo didžiuotis. Tiems, kuriems yra smalsu, kur keliauja jų paaukoti pinigai, galėtumėte papasakoti, ką pirkote ir vežėte už tą 100 mln.?
– 2022 metais pagrindinė dalis paramos buvo skiriama apsaugos priemonėms kare, ekipuotei, šalmams, liemenėms, žmonės neturėjo nieko. Dabar, tarkime, 2024 metais 85 proc. mūsų išleistų pinigų buvo skirti dronams. Dronai yra tai, ko labiausiai laukia ukrainiečiai. Taip pat – antidronai ar kitos priemonės, kurios padeda apsisaugoti nuo dronų.
– Kaip būtų galima įvertinti finansine išraiška aktyvumą remiančiųjų – kada remiame ar rėmėme intensyviausiai? Kada buvo gyventojai mažiau aktyvūs?
– Natūraliai, 2022 metų pradžioje buvo pats didžiausias šuolis. Dabar pastebime, kad pastaraisiais metais yra emocinis bangavimas – jeigu Ukrainoje įvyksta kažkas skaudesnio, lietuviai mano, kad tai yra neteisinga, jaučiasi pikti, bejėgiai, tada puola aukoti.
– Pavyzdžiui, Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio vizitas Baltuosiuose rūmuose.
– Taip, būtent. Būčiau ir sakiusi šį pavyzdį – kai tai nutiko, kitą dieną surinkome neįtikėtinas sumas. Tas emocinis bangavimas vyksta, bet mes ir dirbame dėl to, kad jo būtų kiek įmanoma mažiau – sukūrėme visus įmanomus įrenginius aukoti. Mūsų tikslas – kad ta parama būtų labai nuosekli, jog mes galėtume nuosekliai remti Ukrainą.
– Kas yra patys aktyviausi ir dosniausi rėmėjai? Ar galima išskirti?
– Jeigu kalbėtume apie fizinius asmenis ir verslus, tai verslai sudaro apie 30 proc. mūsų paramos. Tai reiškiasi, kad visą šį gėrį – 70 proc. – paaukojo fiziniai asmenys savo asmeninėmis lėšomis. Jeigu kalbėtume apie aukotojo portretą, tokio neturime. Žmonės aukoja pačiomis įvairiomis sumomis, bet mes identifikuoti jų negalime. Yra patys įvairiausi žmonės. Iš to, kas mums rašo, skambina, kartais būna vyresnio amžiaus žmonės. Manau, kad tai yra plati amplitudė ir negalime išskirti konkrečiai.
– Socialiniuose tinkluose dažnai girdisi ir skeptikų balsai, ypač po parama Ukrainai – ką čia kitiems aukoti, reikia padėti saviems. Ką jūs pasakytumėte tokiems žmonėms?
– Aš tokių žmonių įprastai klausiu – o kam paskutinį kartą paaukojote jūs, nes dažniausiai tie, kurie piktinasi parama ar aukomis, niekam neaukoja. Kitiems sakau, kad Ukrainai reikia aukoti dėl to, nes dabar jie gina mus. Turime aukoti dėl to, kad priešas neateitų iki Lietuvos. Tie, kurie piktinasi, tik garsiai rėkia, mums atrodo, kad jų yra daug, bet pažiūrėkite – 100 milijonų. Gerųjų tikrai yra daugiau.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
– Geriausias įrodymas. Tie žmonės, kurie labai nori prisidėti, bet kartais nėra tokios didelės galimybės, galvoja, kad 5 ar 1 euras yra nereikšminga suma – ar juos taip pat reikėtų paraginti aukoti?
– Labai patogu, visų prašau – vienas euras, du eurai, turime pakankamai didelę sumą. Kai yra surenkami milijonai, verslai prisideda šimtais tūkstančių, didžioji dalis pinigų yra surinkta po kelis eurus. Žmonės mums aukoja po kelis, keliolika eurų – ir surenkame.
– Jūsų organizacija yra labai arti Ukrainos ir nuolat ten būna – kokios ten nuotaikos?
– Gavau iš vieno iš „Blue/Yellow“ steigėjų, Jono Ohmano, vaizdo įrašą, kur yra mūsų sandėlis (turime sandėlį Ukrainoje), ir aplink viskas yra nuniokota. Nei mūsų dirbantys žmonės, nei įranga nenukentėjo. Turime ir žmonių, kurie pastoviai dirba Ukrainoje. Mūsų kolegės vaikas 3 naktis miegojo vonioje. Situacija yra labai jautri. Neabejoju, kad žmonės, kurie aukoja, domisi ir seka. Nereikia pamiršti, kad tai vyksta kiekvieną dieną, ir mums dėl to ta parama yra labai reikalinga. Ukrainiečiai nepasiduos. „Blue/Yellow“ bus iki pergalės – tikiu, kad lietuviai irgi bus kartu iki pergalės.
