Lietuvai svarstant dėl Vyčio, jį gali susigrąžinti Baltarusija

Istorikas Alfredas Bumblauskas teigia, kad Vytį savo simboliu gali susigrąžinti ir Baltarusija, nes jos režimas ima labiau gręžtis į LDK paveldą.

Lietuvoje vykstant diskusijoms dėl platesnio istorinės vėliavos su Vyčiu naudojimo, Vilniaus universiteto istorijos profesorius A.Bumblauskas teigia, kad Baltarusija režimas ima labiau gręžtis į Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės paveldą.

„Be abejo“, - taip istorikas atsakė į BNS klausimą, ar Baltarusijos herbu netolimoje ateityje vėl gali tapti Vytis.

„Yra baltarusių, kurie mano, kad Lietuva ilgai nedėkingai elgėsi baltarusių atžvilgiu. Jiems, netgi Lietuvos draugams, kai kurie mūsų autoriai, akademikai yra už borto. Jie mano, kad lietuviai pasiuntė prieš baltarusius akademikus, kad suniekinti Baltarusiją, nes baltarusių vaidmuo LDK buvo žymiai rimtesnis negu lietuviai paišo“, - kalbėjo istorikas.

Pasak A.Bumblausko, verta pripažinti, kad baltarusių vaidmuo Lietuvoje yra neįvertintas pakankamai - istoriko žodžiais, „lietuviai į LDK istoriją žiūri viena akim, o ne dviem“, užmiršdami, pavyzdžiui, kad „pusė Vilniaus buvo baltarusiškas“.

Kita vertus, A.Bumblausko teigimu, „Baltarusija perlenkia lazdą visiškai į kitą pusę“, Lietuvos istoriją vadinama tik Žemaitijos istorija.

„Įsivaizduokite, jei kada nors Baltarusijos Rada susitelkia ir paskelbia, kad ji ne Baltarusija, o Litva. Ir ką Lietuva darytų? Ir ką darytų tie, kurie rėkia prieš LDK Vytį? Įsivaizduokite - baltarusiai pasivadina Litva ir sako - o jūs esate pavogę mūsų pavadinimą“, - svarstė A.Bumblauskas.

„Daug kas piktinasi, kam jos (istorinės vėliavos) reikia - raudona gi. Antra vertus, kaip kitaip pademonstruosi ryšį su LDK? Jeigu piktinamės, tai piktinkimės ir LDK, ar taip?“, - kalbėjo mokslininkas.

Vytis kaip Baltarusijos nacionalinis herbas buvo panaikintas po tarptautinių standartų neatitikusio 1995 metų referendumo, kurį inicijavo į valdžią atėjęs Aleksandras Lukašenka. Tačiau pastaruoju metu, pasak A.Bumblausko, A.Lukašenkos režimas keičia požiūrį į LDK.

„Sakyčiau, kad keturi iš penkių istorikų yra įsitikinę baltarusišku LDK pobūdžiu. Ilgai atrodė, kad A.Lukašenka pristabdo tai. Bet dabar ši koncepcija jau yra ir oficioziniuose Baltarusijos laikraščiuose. Tendencijos yra tokios. A.Lukašenka gi viską gali, kai jam reikės, jis gali apsiginkluoti šia koncepcija“, - A.Bumblauskas.

XIV amžiuje lietuvių kunigaikščio Algirdo valdymo metais LDK išsiplėtus iki Juodosios jūros, Lietuva tapo dvilypė - apėmė etnines pagoniškas lietuvių žemes ir gausesnes gyventojų stačiatikiškas senrusių žemes. Jose pamažu susiformavo atskira nuo Maskvos rusų LDK slavų rusėnų tauta, iš kurios vėliau atsirado šiuolaikinės baltarusių ir ukrainiečių tautos. Be to, lietuviai užimtose žemėse rado raštiją, kurios patys dar neturėjo, ir LDK rašto kalba tapo rusėnų - baltarusių ir ukrainiečių protėvių - kalba.

Šiuo metu istorinę vėliavą privalu iškelti virš Lietuvos valdovų rūmų Vilniuje, Trakų pilyje pilyje bei Karo muziejaus skverelyje Kaune. Grupė Seimo narių siūlo vėliavą kelti Karaliaus Mindaugo karūnavimo dieną liepos 6-ąją ir Žalgirio mūšio dieną liepos 15-ąją.

Istorinės vėliavos su Vyčiu prototipas - per 1410 metų Žalgirio mūšį Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kariuomenės naudotos vėliavos.