Kaip Prezidentas V.Adamkus atsakys į Rusijos kvietimą švęsti pergalės prieš nacius 60-metį, priklausys ir nuo pačios Maskvos
Prezidentas Valdas Adamkus nelinkęs gegužės 9-ąją vykti į Maskvą dalyvauti pergalės prieš nacistinę Vokietiją 60-mečio minėjime. Šią poziciją gali pakeisti tik Rusijos oficialus pareiškimas, kuriuo būtų pripažįstama, kad Baltijos valstybės pusę amžiaus buvo rusų okupuotos. Iš Maskvos atsakymo šiuo klausimu tikimasi artimiausiomis savaitėmis. Iškart po to turėtų būti paskelbta ir oficiali V.Adamkaus pozicija apie dalyvavimą pergalės prieš nacizmą minėjime Rusijoje.
Vysta susitikti su Dūmos atstovais
Užsienio reikalų ministerija jau prieš kelias savaites buvo parengusi Prezidentūrai dviejų galimų išeičių: valstybės vadovui vykti Maskvon ir nevykti - analizę bei galimą argumentaciją. Neoficialiai Prezidentas ragintas apsispręsti neigiamai ir paskelbti apie tai Sausio 13-osios, Vasario 16-osios arba Kovo 11-osios išvakarėse.
V.Adamkus iki šiol oficialaus sprendimo nėra priėmęs, nors užsiminė, kad kaip pilietis nevyktų į Maskvą, tačiau kaip Prezidentas turįs vadovautis ir valstybės interesais, atsižvelgti į visas aplinkybes. Viena svarbiausių aplinkybių - Rusijos oficialus pripažinimas, kad Lietuva, kaip ir kitos dvi Baltijos valstybės, buvo brutaliai okupuotos Stalino, todėl pergalė prieš nacizmą 1945 metais šioms valstybėms reiškė sovietinės okupacijos, pradėtos 1940-aisiais, tąsą.
Maskva iki šiol nenori pripažinti šio fakto tvirtindama, kad Baltijos valstybės neva savanoriškai įstojo į Sovietų Sąjungą.
Ar Rusijos požiūris šiuo klausimu gali pasikeisti, bandys išsiaiškinti Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininko Justino Karoso vadovaujama parlamentinė delegacija, šią savaitę vykstanti į Maskvą.
Laukiama Kremliaus žodžio
J.Karosas vakar buvo susitikęs su Prezidentu V.Adamkumi, apie pusvalandį aiškinosi Lietuvos poziciją - vykti ar nevykti į Maskvą. Aš nuomonės kol kas neturiu. Galbūt kas nors pasikeis pabendravus su rusų politikais, gal poslinkis įvyks Rusijos politikų veiksmuose, - sakė J.Karosas, žurnalistų klausiamas apie nuomonę dėl galimybių V.Adamkui vykti ar nevykti į Maskvą.
Seimo komiteto vadovas parėmė, pasak jo, solidžią ir ramią Lietuvos vadovo laikyseną, neskubėjimą strimgalviais reikšti savo pozicijos dėl Rusijos prezidento Vladimiro Putino kvietimo atvykti į Maskvą švęsti pergalės prieš nacius jubiliejaus.
Kaip Rusija vertina Lietuvos, Latvijos ir Estijos okupacijos faktą, gali paaiškėti jau šią arba kitą savaitę. Per šį laiką Maskva turi atsakyti į Latvijos išsiųstą dvidešimties punktų dvišalės deklaracijos projektą, kurio viename straipsnių įrašyta, kad Rusija pripažįsta, jog Latvija buvo 50 metų sovietų okupuota. Jeigu Maskva pritartų šiai deklaracijai, tai bus laikoma signalu kitoms Baltijos valstybėms, kad keičiasi Rusijos požiūris į okupacijos supratimą.
Derino su latviais ir estais
Lietuvos Prezidentūros poziciją šiais klausimais su Latvija ir Estija praėjusią savaitę derino V.Adamkaus patarėjai, nuvykę į Rygą ir Taliną. Rygoje, be kita ko, pareikšta, kad tuo atveju, jeigu Maskva atmes latvių pasiūlytą deklaracijos projektą, ypač jos punktą dėl okupacijos pripažinimo, tuomet netgi bus svarstoma galimybė atšaukti Latvijos prezidentės Vairos Vykės-Freibergos prieš mėnesį duotą sutikimą atvykti į gegužės 9-osios šventę Rusijoje.
Estijos prezidentas Arnoldas Riuitelis ketina apsispręsti taip, kaip Prezidentas V.Adamkus. Apie tai abiejų valstybių vadovai praėjusią savaitę kalbėjosi telefonu. Tai reiškia, kad, Rusijai nusprendus nepripažinti Baltijos valstybių okupacijos fakto, estai, kaip ir lietuviai, tikrai nepriims kvietimo prezidentui atvykti į Maskvą. Jeigu atsitiks priešingai, bus svarstoma galimybė važiuoti į iškilmes Rusijoje.
V.Adamkus teigė, kad jo atsakymas galimas Lietuvai strategiškai patogiu metu. Tikėtina, kad Prezidentas savo nuomonę pasakys jau šią arba kitą savaitę, tarp Vasario 16-osios ir Kovo 11-osios iškilmių.
Lietuvos Seimas savo ruožtu ketina kovo antroje pusėje paskelbti oficialų pareiškimą dėl Antrojo pasaulinio karo baigties, kuri sąlygojo ilgametę Lietuvos okupaciją.
Antrasis pasaulinis karas, viena vertus, yra nacizmo sutriuškinimas, kita vertus, okupacijos pradžia. Būtent dvigubas šio reiškinio vertinimas ir daro mūsų požiūrį į šį reiškinį pakankamai komplikuotą, problemišką, - sakė J.Karosas.
Ragina įtikinti Rusijos elitą
Seimo socialdemokratų nuomone, Prezidentui V.Adamkui nedalyvavus Aušvico koncentracijos išlaisvinimo metinių minėjime, jam būtų gana sudėtinga dalyvauti Maskvoje rengiamose pergalės prieš nacistinę Vokietiją minėjimo iškilmėse. Dalyvavimą gegužės 9-osios iškilmėse komplikuoja tai, kad Prezidentas nedalyvavo Aušvico koncentracijos išvadavimo minėjime. Nevykus vienur, vykti kitur būtų gana sudėtinga, - pažymėjo Socialdemokratų frakcijos Seime seniūnas Juozas Olekas.
Sausio pabaigoje buvo minimos Aušvico-Birkenau koncentracijos stovyklos išlaisvinimo 60-osios metinės. Šiose iškilmėse dalyvavo 44 šalių prezidentai, premjerai, aukšto rango pareigūnai ir buvę kaliniai. Lietuvai minėjime atstovavo Ministras Pirmininkas Algirdas Brazauskas. Valstybės vadovas tuo metu ilsėjosi Meksikos Ikstapos kurorte.
Reikia rusams, ypač aukštai stovintiems ar sėdintiems, paaiškinti, kad mums išvadavimas baigėsi, bet prasidėjo kiti nemalonumai, kurie tęsėsi keliasdešimt metų. Rusai, jų elitas ir dalis inteligentijos turi pagaliau suprasti, ką reiškia šita diena lietuviams, ir ne tik mums, - vakar spaudos konferencijoje pabrėžė Seimo vicepirmininkas, socialdemokratas Česlovas Juršėnas.
Naujausi komentarai