Viename iš Barselonos pastatų įsikūrusi nusikalstama grupuotė sėkmingai padėjo nelegaliems migrantams patekti į Ispaniją ir kitas Šengeno šalis. Pareigūnams įtarimų sukėlė staigiai išaugęs civilinių partnerysčių skaičius.
„Nusikaltėliai už pinigus padėjo migrantams sudaryti fiktyvias santuokas. Iš kiekvieno už tai prašė po 15 tūkstančių eurų. Be to, fiktyvioms santuokoms jie pasisavino Ispanijoje gyvenančių moterų tapatybes“, – kalbėjo Ispanijos civilinės gvardijos atstovė Marta Lopez.
Ispanija su migrantais nebesusitvarko. Vien per šiuos metus į šalį nelegaliai atvyko daugiau nei 30 tūkstančių. Europos Sąjunga Ispaniją, Italiją, Graikiją ir Kiprą įtraukė į „didelį spaudimą dėl migracijos“ patiriančių šalių sąrašą. Tai joms reiškia galimybę penkerius metus nevykdyti artėjančio migracijos pakto.
„Pagal penkerių metų laikotarpį yra vertinama, ar tos šalys patyrė kažkokį spaudimą, ar dar turėjo pabėgėlių, kurie atvyko į tą šalį. Pagal tai sprendžiama“, – šnekėjo vidaus reikalų ministras Vladislavas Kondratovičius.
Jau kitąmet 27 šalys narės turės paskelbti, ką renkasi. Lietuvai tai reiškia 158 migrantus arba daugiau nei 3 milijonų eurų įmoką.
„Tuo atveju, jeigu nusprendžiame neimti, tai kiekvienas nepaimtas kvotos pabėgėlis mums kainuotų apie 20 tūkst. eurų“, – pabrėžė ministras.
Migracijos paktui priešinasi vis daugiau šalių. Lenkija atsisako jį vykdyti, nes jau dabar patiria didelę naštą dėl Ukrainos pabėgėlių ir spaudimo pasienyje su Baltarusija.
„Turėtume eiti Lenkijos pramintu keliu. Sakyti, kad apskritai tas migracijos paktas mums netinka, neatitinka ne tik mūsų, bet ir daugelio ES šalių realijų“, – tvirtino Seimo narys (MG) Vytautas Sinica.
Prieš porą metų į Lietuvą plūdę migrantai, anot jo, buvo sustabdyti dėl sėkmingos apgręžimo politikos, o to naujas paktas neleis.
„Kiekvienoje toje situacijoje turi būti labai aišku, kad mūsų elgesys yra teisėtas. Tai priimti tą migracijos paktą ir tada kažkaip bandyti su juo gyventi būtų labai sudėtinga ir, net sakyčiau, teisiškai pavojinga“, – nurodė V. Sinica.
Seimo narys (TS-LKD) Laurynas Kasčiūnas sako, kad paktas nesprendžia esminės migracijos problemos – priešingai.
„Jie žino, kad atvykę į Europą nelegaliai galės būti, jei praeis tam tikrus etapus, perkelti į kitas ES valstybes. Tai pasidalijimo principas iš esmės traukia nelegalią migraciją“, – aiškino L. Kasčiūnas.
Nuo kitų metų Europa kasmet turės perkelti mažiausiai 30 tūkstančių migrantų. Skaičius dar nėra galutinis. Lietuva kol kas linkusi mokėti baudas, bet pakto nauda abejojančių daugėja.
„Neveiks niekada, kol nebus vykdoma ES politika Afrikos ar kitų šalių, iš kurių yra daugiausiai migrantų, atžvilgiu. Neturime tos politikos, kad būtų numatyti koridoriai, pagalba, kad nepaliktų savo šalies“, – tvirtino Seimo narys (DFVL) Saulius Skvernelis.
Išimčių gavo ir daugiau šalių. Komisija pripažino, kad Bulgarija, Čekija, Kroatija, Austrija, Lenkija ir net Estija susiduria su „reikšmingomis migracijos situacijomis“, tačiau ne Lietuva.
„Esu tikras, kad ir Lietuva yra tarp tų didžiausią spaudimą patiriančių šalių ir mes turėtume būti tie, kurie gauna išimtį. Net jei nepersvarsto migracijos pakto, mes atitinkame gauti išimtį“, – šnekėjo V. Sinica.
Išimčių Lietuvai Europa prognozuoja nebent ateityje – įtraukė į sąrašą, kuris leistų į jas pretenduoti.
„Iš tikrųjų, kaip šalis patekome į antrą grupę šalių, kurios patiria migracijos spaudimą. Tikrai tai duoda mums galimybes kreiptis dėl papildomo finansavimo, sprendžiant pasienio problemas, integracijos problemas. Tai jau yra gera žinutė“, – kalbėjo vidaus reikalų ministras.
Europoje dabar prasidės įtemptos derybos, tačiau susitarti gali būti sunku. Dėl visų išimčių dar turi būti rastas vieningas sprendimas. V. Sinica teigia, kad Lietuva taip pat turėtų pakovoti.
„Išimtis, kuri leistų apgręžimą. Ta kvotų sistema, aišku, irgi reikalauja išimties. Lenkija jau ją užsitikrino, mes irgi turėtume į tą de facto aplikuoti“, – teigė V. Sinica.
Lietuva svarsto rinktis ir kitą variantą – finansiškai padėti kitoms valstybėms, kurios susiduria su migrantų antplūdžiu.
„Atitiktų Lietuvos nacionalinį interesą tai, kad mes geriau prisidėtume prie tam tikro solidarumo – turiu omenyje finansiniais resursais, skirti išorinės sienos apsaugai“, – sakė L. Kasčiūnas.
Sprendimus Europa turi priimti gruodį, bet kokią išimtį turi patvirtinti ES ministrai. Tai reiškia, kad ją turi paremti 15 iš 27 valstybių narių.
(be temos)
(be temos)