Nutarimas "Dėl LTSR AT Deputatų įgaliojimų pripažinimo"

A.SAKALAS. Leiskite pranešti jums Mandatų komisijos išvadas. Šių metų vasario 24 dieną vyko rinkimai į Lietuvos TSR Aukščiausiąją Tarybą (AT). Kovo 4, 7, 8 ir 10 dienomis 43 rinkiminėse apygardose buvo surengtas pakartotinis balsavimas. Vasario 24 dieną rinkimuose dalyvavo 71,72 proc. rinkėjų, įrašytų į rinkėjų sąrašus. Pakartotiniame balsavime dalyvavo 66,4 proc. rinkėjų. Šiose 133 rinkiminėse apygardose kandidatai, gavę rinkimų įstatymo numatytą balsų daugumą, buvo išrinkti Lietuvos TSR AT deputatais.

Jų sudėtis yra tokia: 70 nepartinių, 63 deputatai yra įvairių partijų nariai, tarp jų 40 Lietuvos Komunistų, 9 Lietuvos socialdemokratų, 5 TSKP, 4 Lietuvos žaliųjų, 3 Lietuvos demokratų ir 2 Lietuvos krikščionių demokratų.

Pagal profesijas bei specialybes: 28 inžinieriai, 17 teisininkų, 13 ekonomistų, 10 pedagogų, 9 filologai, 7 agronomai, gydytojų, fizikų ir žurnalistų – po 6, 4 istorikai, kiti deputatai – kitų specialybių. 126 deputatai yra baigę aukštąjį mokslą, vienas turi nebaigtą aukštąjį ir 6 – vidurinį išsilavinimą. 42 deputatai turi mokslo laipsnius, 26 – mokslo vardus.

Deputatais išrinkti įvairaus amžiaus žmonės: nuo 21-erių iki 30-ies metų amžiaus yra 6, nuo 31-erių iki 40-ies metų – 44, nuo 41-erių iki 50-ies metų – 34, nuo 51-erių iki 60-ies metų – 40, daugiau kaip 60-ies metų amžiaus – 9. Vidutinis deputatų amžius – 46 metai.

Tarp deputatų – 12 moterų.

AT Pirmininko rinkimai

V.JASUKAITYTĖ. Į šį garbingą ir atsakingą postą norėčiau pasiūlyti gerbiamąjį Romualdą Ozolą. Tas faktas, kad jis yra filosofas, man atrodo, ne tik netrukdytų dirbti šį darbą, o padėtų labai demokratiškai žiūrėti į visus Lietuvos žmones ir visas partijas. Jo žmogiškomis savybėmis nė kiek neabejoju, o ypač mane žavi jo gilus demokratijos jutimas. (Jį dar pasiūlė ir V.ŠADREIKA.)

R.OZOLAS. Aš siūlyčiau į šį postą Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio Seimo tarybos pirmininką Vytautą Landsbergį.

V.JARMOLENKA. Kreipiuosi į jus, gerbiamieji deputatai, prašydamas suprasti sudėtingą politinį vidinį gyvenimą, taip pat ypatingą šio momento atsakingumą. Seniai pažįstu gerbiamąjį deputatą V.Landsbergį, žinau jo pakantumą, tolerantiškumą, žinau didelį, atleiskite už neparlamentinį žodį, "proto rezervą". Pasakyčiau, kad inteligentiškumas labai reikalingas mums dabar, painiame mūsų gyvenime, reikalingas mūsų Respublikai, žmonėms. (Jį taip pat pasiūlė ir V.P.PLEČKAITIS, E.JARAŠIŪNAS.)

S.KAŠAUSKAS. Rinkiminę skaistyklą perėję deputatai gali paliudyti – priešas ieškomas ir surandamas ten, kur jo nebėra. Padėtis be galo sudėtinga, bitelės apnuodytos, sukiršintos, nugirdytos, netgi genetiškai pakenktos, alkanos. O žiedų pieva dar taip toli. Todėl ne partijų ir ne ambicijų akimis, o valstiečių išmintimi ir mūsų padėties ir ateities akimis žiūrint, manyčiau, reikalingas ramus, patyręs, tolerantiškas gerų nervų ūkininkas, kuris galėtų suvienyti ir darbininkes, ir motinėles, ir visokias kitokias bitutes. Tokį ūkininką, tebūnie tai leista man pasakyti, šiandien aš matau gerbiamojo Algirdo Brazausko asmenyje. Be to, mes negalime neatsižvelgti į tai, kad jau gauta šimtas tūkstančių parašų, niekieno neorganizuotų, prašančių paremti jo kandidatūrą. (Jį taip pat pasiūlė Č.JURŠĖNAS, M.GERDAITYTĖ.)

K.ANTANAVIČIUS. Aš manau, kad reikėtų rinkti specialistą, o specialistas, mano manymu, yra teisininkas. Todėl siūlau didelį eruditą, aukštos asmeninės ir politinės, teisinės kultūros žmogų Kazimierą Motieką. (Jį pasiūlė ir S.PEČELIŪNAS.)

K.MOTIEKA. Kviečiu visus tuos, kurie balsuotų už mane, atiduoti savo balsus už gerbiamąjį V.Landsbergį.

R.OZOLAS. Manau, kad atėjo metas dirbti mažiausiomis sąnaudomis, todėl balsavimas turi būti rimtas, aiškus ir apsiriboti vienu ratu. Dėl šių priežasčių savo kandidatūrą atsiimu.

A.M.Brazausko kandidatūros svarstymas

A.M.BRAZAUSKAS. Koks gi turėtų būti optimalus žengimo į nepriklausomybę kelias? Aš manau, jis turi būti labai gerai apmąstytas.

Aš manau, kad Nepriklausomybės atstatymo aktas yra teisingas. Kitas klausimas – Tarybinės armijos įgulų Lietuvos TSR teritorijoje statusas. Aš įsivaizduoju, kad jis turi būti išspręstas derybų keliu, remiantis tarptautine teise, palaipsniui mažinant ir orientuojantis į neutralios valstybės statusą.

Aš esu realaus suvereniteto įtvirtinimo šalininkas. Vien politinio įtvirtinimo nepakanka – mano supratimu, jis turi būti lygia greta statomas ant tvirtų ekonominių pagrindų.

Mūsų daugiapartinė politinė sistema tik kuriasi, tik formuoja tradicijas, ir tokiu atsakingu Lietuvai laikotarpiu mes turime būti labai vieningi.

A.SAKALAS. Kokius siūlote realius kelius artimiausiai ateičiai, ir antras klausimas – ar jūs manote, kad reikėtų nedelsiant paskelbti politinę nepriklausomybę, o po to tvarkyti ekonomiką, ar pirmiausia reikia sutvarkyti ekonomiką, o tik po to skelbti politinę nepriklausomybę?

A.M.BRAZAUSKAS. Realių rezultatų galima pasiekti tik realiomis derybomis. O realioms deryboms reikia sudaryti ir atitinkamą aplinką. Su kita derybų puse vis tik reikia ieškoti kontaktų ir kaip su būsimuoju mūsų kaimynu, ir kaip su realių derybų partneriu. Todėl į klausimą, ar pirma tą, ar pirma aną, aš neatsakyčiau vienareikšmiškai. Aš manyčiau, tai turėtų būti daroma lygiagrečiai, nesistengiant konfrontuoti, kad tai neapsunkintų mūsų tolesnių veiksmų.

K.MOTIEKA. Kaip jūs žiūrite į tai, kad Tarybų Sąjunga kuria ne kitokią valstybę, o stengiasi, laikydama mus Tarybų Sąjungos sudėtyje, dar ir toliau ją stiprinti?

Jūs tvirtinate, kad, remiantis tarptautine teise, abipusių derybų keliu Tarybinės armijos klausimas turi būti išspręstas. Man, pavyzdžiui, nesuprantama, kaip galima, remiantis tarptautine teise, spręsti klausimus vienos šalies viduje.

A.M.BRAZAUSKAS. Pirmiausia, aš nekalbėjau apie ryšių tvirtinimą, aš noriu pasakyti – įtvirtinimą tų ryšių, kurie šiandien yra ir objektyviai egzistuoja juridiniu pagrindu, nes šiandien jau pastebimi savaiminės blokados požymiai, gal ne blokados, bet apskritai įsipareigojimų nevykdymo. Jeigu tie ryšiai būtų įteisinti juridiškai, mes turėtume tvirtą pagrindą galvoti apie normalią ekonomiką ir viso gyvenimo vystymosi perspektyvą. Dabar derybų šansai mažėja. Tai padaryti nelengva.

Dėl kariuomenės statuso. Aš neįsivaizduoju kito kelio, kaip derybos. Jeigu deputatas K.Motieka įsivaizduoja kitą kelią, ne derybų dėl Tarybinės armijos statuso Lietuvoje arba jos išėjimo iš Lietuvos, tada gal deputatai ir galės apsvarstę pasirinkti kitą kelią.

B.V.RUPEIKA. Jūsų, kaip Pirmininko, jeigu būsite išrinktas, galimi veiksmai Maskvoje, atsisakius derybų su Lietuva?

A.M.BRAZAUSKAS. Aš nematau kito kelio, kaip derybos. Aš galiu tik pridurti, kad kai kurie mūsų veiksmai, taip pat ir mano, kaip TSRS liaudies deputato, yra nelogiški, siekiant derybų pradžios. Turime taip manevruoti, taip dirbti, kad sąlygos deryboms atsirastų.

V.Landsbergio kandidatūros svarstymas

V.LANDSBERGIS. Nėra tai kokia nors asmeninė programa. Galėčiau nurodyti į Sąjūdžio rinkiminę platformą, o galbūt verčiau į patį Sąjūdį, visą Sąjūdį, ne į organizaciją, o į esmę: tai, kas yra Lietuvoje įvykę, kur mes dalyvavome ir kur aš dalyvavau. Sąjūdis – tai mūsų krašto atgimimas: dvasinis, pilietinis, tautinis. Mūsų bendras uždavinys – atkurti savo visuomenę, savo valstybę ir kurti jas toliau.

Norėčiau ir sieksiu santarvės tarp skirtingų žmonių grupių ir politinių jėgų Lietuvoje, tarp Lietuvos tautų, tarp Lietuvos ir jos kaimynų. Kiek galėjau, iki šiol jau kai ką esu daręs. Dirbsiu ir rūpinsiuosi, kad tos santarvės būtų kuo daugiau, kad įveiktume viską, kas galėtų mums trukdyti.

Č.JURŠĖNAS. Kaip jūs žiūrite į būtinumą po mūsų laukiamų ir planuojamų sprendimų AT neatidėliojant surengti referendumą, kad visa Lietuva paremtų mūsų būsimą sprendimą ir referendumu patvirtintų savo pasiryžimą bet kokiems sunkumams vardan laisvės?

V.LANDSBERGIS. Man atrodo, kad jūsų klausimas yra ne visai logiškas. Kalbate apie sprendimą, kuris bus padarytas, o po to apie referendumą, ar daryti tą sprendimą. Į šiuos rinkimus, kaip jūs žinote, Sąjūdis ėjo su labai aiškia rinkimine platforma. Aš manau, kad Lietuvos žmonės nėra naivūs, juo labiau girdėdami gausius ir dažnus perspėjimus, kaip jiems bus blogai. Ir vis dėlto jie balsavo už Sąjūdžio platformą su aiškiai įvardytais tikslais. Tai galima laikyti taip pat referendumu, nors formaliai jis ir nebuvo įformintas. Jeigu kam nors atrodo, kad, padarius mums būtinus sprendimus, po to surengtas referendumas pareikalautų juos atšaukti, kad tai būtų tam tikra priemonė grįžti į išeities padėtį, man nelabai suprantama būtų tokių žmonių pozicija.

B.V.RUPEIKA. Jūsų, kaip galimo Pirmininko veiksmai, Maskvai atsisakius vesti derybas su jūsų jau įvardinta mūsiškės Tarybos patvirtinta oficialia delegacija?

V.LANDSBERGIS. Maskvai iš karto atsisakius derybų, paliksime klausimą atvirą, dirbsime savo darbą, sieksime, kad pasaulinė opinija, didžiosios valstybės ir tarptautinės organizacijos susidarytų aiškią nuomonę taip pat ir Tarybų Sąjungos laikysenos atžvilgiu. Nemanau, kad turėtume imtis kokių nors specialių, iššaukiančių veiksmų Tarybų Sąjungos atžvilgiu, net jeigu ji kurį laiką užsikimš ausis ir nenorės matyti ir girdėti, kas Lietuvoje įvyko. Bet tos derybos prasidės. Jos iš tikrųjų jau dabar yra prasidėjusios, jos prasidėjo nuo kumščių daužymo į stalą ir grasinimų, dabar jau perėjo į sąskaitų dėjimą ant stalo. Tai – taip pat derybų forma. Tik prie to stalo dar reikia mums atsisėsti. Mes kumščiais nedaužysime, bet taip pat galime pateikti savo sąskaitas.

E.ZINGERIS. Kaip jūs žiūrite į tuos žmones, kurie yra nusikaltę Lietuvai, nusikaltę tais nelemtais karo ir pokario metais?

V.LANDSBERGIS. Tokiems nusikaltimams, kuriems nėra senaties, Lietuvoje taip pat turėtų galioti tam tikras įstatymas. Kitus žmones – arba demoralizuotus, arba prievarta, apgaule įtrauktus į nedorą veiklą, jeigu ji nėra padariusi baisių nusikaltimų, nėra atvedusi į neatleistinus nusikaltimus, tokius, kaip nusikaltimai žmonijai, galbūt galėtume kviesti, kad viena pusė atgailautų, o kita pagal galimybes atleistų. Jeigu pavyktų to pasiekti, mes tikrai atgimtume. Tai vienas iš pačių didžiausių mūsų pavojų kelyje į Lietuvą.

V.ŠADREIKA. Mano nuomone, Prezidentą, tai yra Aukščiausiosios Tarybos Pirmininką, turi rinkti tauta. Koks jūsų požiūris į tai?

V.LANDSBERGIS. Aš nežinau, kodėl jūs sutapatinote šias dvi sąvokas ir dvi pareigybes. Prezidentas, jeigu taip nutars Aukščiausioji Taryba arba tauta referendumu, gali būti reikalingas ir gal bus reikalingas valstybėje. Prezidentas ne valstybėje gali pavirsti apgaulinga figūra. Tokia buvo Sąjūdžio pozicija, jau anksčiau, prieš keletą mėnesių išreikšta Sąjūdžio dokumentuose. Jeigu mane tai liestų, pavyzdžiui, aš jokiu būdu nenorėčiau būti renkamas LTSR prezidentu.

Diskusijos dėl kandidatų į AT pirmininko postą

M.LAURINKUS. Į tris deputato V.Landsbergio asmens savybes norėčiau atkreipti dėmesį. Pirmiausia į analitinį mąstymą, intuiciją ir atidumą net menkiausiam dalykui. Ir greta jo – labai aiškus politinio horizonto regėjimas. O tai jau kūrėjo privalumas. Politikoje tai labai svarbu, tiek rengiant dokumentus, tiek palaikant santykius su kitomis valstybėmis, sprendžiant nacionalinių santykių problemą. Stebina ir milžiniškas gerbiamojo V.Landsbergio darbingumas ir kantrumas, kai po ilgų posėdžių dokumentai redaguojami iki galo.

V.POVILIONIS. Dabar tikrai sunkus laikotarpis, daugelis nesugeba atskirti traukinių ir lėktuvų bilietų klausimo nuo nepriklausomybės klausimo ir juos maišo, daugelis remia, tik nežino, ką remia, o remia dėl to, kad yra priremti. Aš manau, būtent gerbiamasis V.Landsbergis žinojo, kur veda mūsų laivą, todėl šiuo sunkiu laikotarpiu yra tik vienas kandidatas, tai – gerbiamasis V.Landsbergis.

M.ČOBOTAS. Manau, kad abu kandidatai verti vadovauti mūsų tautai kelyje į laisvę, bet vis tik partija Respublikoje dabar mažiau palaikoma, nors jos lyderis draugas A.Brazauskas tikrai vertas pagarbos. Jis geras politikas, daug padaręs Lietuvai, jis demokratizavo mūsų partiją, bet jeigu kalbėti iš esmės, jis tai daugiausia darė spaudžiamas, stumiamas, prašomas ir taip toliau. Todėl vis tik dėl to momento, į kurį šiandien atėjome, ką pasiekėme, turime dėkoti visai lietuvių tautai, už kurios siekius kovojo Sąjūdžio lyderiai. Balsuosiu už gerbiamąjį V.Landsbergį ir pritariu jo norui savo pavaduotoju matyti gerbiamąjį A.Brazauską.

Č.JURŠĖNAS. Yra toks samprotavimas – jeigu Sąjūdis remiamas, tai Sąjūdį remia tauta. O jeigu per apsirikimą ar dėl kitų priežasčių remiama LKP ar populiarus jos lyderis, pasirodo, čia manipuliacijos. Dovanokite, kažkaip galai su galais nesueina. Ir jeigu nuo 1988 m. gerbiamasis A.Brazauskas yra populiariausias Lietuvos veikėjas, tai ką, čia irgi kažkas ne taip?

Man teko su juo dirbti nuo seno ir susidurti įvairiose situacijose. Kai aš su juo susitikdavau kaip su LKP CK sekretoriumi, atsakingu už ekonomiką, aš stebėjausi jo pažiūrų platumu ir sugebėjimu gilintis į politiką, turėti savo nuomonę ir poziciją, o kad jis ir tais stagnacijos laikais turėjo savo poziciją, tai tą jis pats galėtų pasakyti, bet, būdamas kuklus žmogus, jis šito nepasakė, o kiti taip pat neparėmė. Jis galėtų pasakyti, kad buvo atvejų, kai tais laikais jis priešinosi vienų ar kitų dalykų darymui ir dėl to kentėjo, gindamas būtent Lietuvos interesus.

Manau, kad gerbiamasis A.Brazauskas labiau sutelks Lietuvos žmones. Apie jį žmonės labiau susitelks.

S.MALKEVIČIUS. Aš norėčiau trumpai paliesti klausimą, kurį pavadinčiau skaičių ekvilibristika. Sąjūdis laimėjo rinkimus ir Sąjūdį remiantys žmonės nerašo laiškų, kad rinktume V.Landsbergį. Tuo tarpu tūkstančiai parašų ateina su gerbiamojo A.Brazausko kandidatūros palaikymu. Labai paprastas dalykas – kam rašyti, kai savaime suprantama – jeigu laimėjo Sąjūdis, vadinasi, visi žmonės supranta, kad Sąjūdžio kandidatas ir turi būti valstybės vadovu.

Agituodamas už V.Landsbergį, noriu pabrėžti, kad valstybės vadovas turi būti diplomatas. Kas pas mus šiandien palaiko daugiausia ryšių su užsieniu, su parlamentarais, jeigu ne Sąjūdžio žmonės ir konkrečiai V.Landsbergis? V.Landsbergis moka užsienio kalbų, o tai labai svarbu valstybės vadovui.

J.V.PALECKIS. Mano nuomone, deputatas V.Landsbergis yra labai inteligentiškas, išsilavinęs, mokąs prognozuoti ateitį, darantis išmintingus žingsnius, turintis nemažai ir kitų gerų savybių. Kita vertus, deputatas A.Brazauskas yra labai kompetentingas, gerai nusimanantis ekonomikoje (o tai, manau, bus ta veiklos sritis, kuri turės didžiausią įtaką artimiausiu metu Lietuvos gyvenimui), labai nuoširdus ir atviras. Taigi sakyčiau, du lygiaverčiai politikai. Mano nuomone, šiame etape (tas etapas gali būti palyginti neilgas), jeigu Lietuvos žmonės turėtų galimybę balsuoti, jie tikriausiai pasirinktų A.Brazauską. Todėl, kad šiandien jie su juo jaustųsi saugesni, ramesni. Galimas dalykas, jie klysta, bet mano nuomonė tokia.

Baigiamosios kandidatų kalbos

A.M.BRAZAUSKAS. Manyčiau, kad tokio žodžio kaip "konfrontacija" visiškai nereikėtų vartoti, kai kalbame apie Sąjūdį, apie Komunistų ir kitas partijas, kurios formuojasi ir į kurias mes, Lietuvos Komunistų partijos nariai, žiūrime labai tolerantiškai ir jas palaikome.

Žinoma, mums buvo nelabai malonu, kad, nors Lietuvos Komunistų partijos nariai sudaro trečdalį Lietuvos parlamente, tačiau mes nebuvome pakviesti į preliminarinius pasitarimus, kuriuose buvo ruošiami dokumentai. Tie pirmieji žingsniai mus šiek tiek nuliūdino. Tačiau manau, kad tai tik pirmieji žingsniai ir ateityje dirbsime parlamente visi kartu ir vieningai.

V.LANDSBERGIS. Noriu pasakyti tik vieną dalyką. Už mūsų ir mumyse pačiuose yra daugybės Lietuvos žmonių laukimas. Laukimas to, kas bus, ir rūpestis dėl to, kaip bus. Man regis, laukimas yra didesnis, pasiryžimas didesnis už baimę. Kas gali prisidėti, kad tas laukimas taptų realybe, ką jums sako širdis, nuojauta, patirtis, už tai ir kviečiu balsuoti. Jūsų valia išreikš Lietuvos žmonių valią.

Balsų skaičiavimo komisijos pranešimas

L.S.RAZMA. A.Brazauskas – už 38, prieš – 95. V.Landsbergis – už 91, prieš – 42. Lietuvos TSR AT Pirmininku išrinktas V.Landsbergis.

Pirmininkauja Lietuvos Respublikos AT Pirmininkas V.LANDSBERGIS.

Pirmininko pavaduotojų ir sekretoriaus rinkimai

PIRMININKAS. Aš noriu pasakyti, kad Lietuvos gyvenimą, jo raidą ir visus įvykius, kurie atvedė mus į šią dieną, lėmė dvi pagrindinės politinės jėgos: Sąjūdis, gimęs iš Lietuvos žmonių pasipriešinimo ir vilties, ir pradėjusi persitvarkyti Lietuvos Komunistų partija. Aš jau minėjau, atsakinėdamas į jūsų klausimus, kad norėčiau konstruktyvaus bendradarbiavimo ir politinių jėgų konsolidavimosi, nes Lietuvai iškilę nelengvi uždaviniai. Todėl, labai vertindamas A.Brazausko kompetenciją ir patirtį, norėčiau kviesti jį neatsisakyti būti kandidatu į AT Pirmininko pavaduotojo postą.

A.M.BRAZAUSKAS. Neseniai paskelbti balsavimo rezultatai, kurie yra ne mano naudai, aš tai gerai suprantu. Todėl manau, kad jeigu dauguma mūsų parlamento narių pasisakė prieš mane, tai man visiškai netiktų būti vadovybėje.

PIRMININKAS. Didžioji dauguma balsavo už mane, nemažai balsavo už A.Brazauską. Galimas daiktas, kad visos Lietuvos mastu ta proporcija būtų dar didesnė, todėl aš būčiau linkęs gerbiamąjį A.Brazauską pakviesti dar kartą pagalvoti. Ar jūs tikrai nepakeisite savo nusistatymo? Tada aš norėčiau pasiūlyti AT išrinkti Pirmininko pavaduotojais profesorių Bronių Kuzmicką, advokatą Kazimierą Motieką ir inžinierių Česlovą Stankevičių. (Visi buvo išrinkti. Sekretoriumi išrinktas Liudvikas Sabutis.)

Nutarimas "Dėl Lietuvos TSR Ministrų Tarybos pareiškimo"

Priimtas atsistatydinimas ir įgaliojimų grąžinimas, laikinai eiti Lietuvos TSR Ministrų Tarybos Pirmininko pareigas pavesta Ministrų Tarybos Pirmininko pavaduotojai Kazimierai Prunskienei.

Deklaracija "Dėl Lietuvos TSR AT deputatų įgaliojimų"

PIRMININKAS. Šiame dokumente yra viena pastraipa, neleidžianti niekam dviprasmiškai aiškinti, jog mūsų AT išrinkta tuo metu, kai Lietuva dar tebėra valdoma Tarybų Sąjungos, jog išreiškia suverenią liaudies teisę tarti savo žodį apie valstybingumo esmę: "Lietuvai primestų svetimos valstybės struktūrų panaudojimas neturi būti interpretuojamas kaip jas primetusios valstybės suvereniteto lietuvių tautai ir jos teritorijai arba tos valstybės įvykdytos aneksijos pripažinimas." Na, ir pabrėžiama tai, kas mums visiems gerai žinoma – kad Lietuvos gyventojai rinkimuose į šią AT suteikė deputatams tautos atstovų mandatą ir prievolę atstatyti Lietuvos valstybę, ir reikšti tautos suvereninę galią per šią Aukščiausiąją Tarybą. (Už – 126, prieš nė vienas, susilaikė 6, vienas biuletenis negaliojantis).

Įstatymas "Dėl valstybės pavadinimo ir Herbo"

PIRMININKAS. AT įstatymą priėmė 133 balsais, nė vienam nebalsavus prieš ir nė vienam nesusilaikius. Gerbiamieji deputatai! Įvyko simbolinis neteisybės paneigimo aktas.

Dabar įvyks teigimo aktas.

Posėdžių salėje pakilo Trispalvė.

Paskelbus apie atkurtą nepriklausomybę, posėdžių salėje pakilo trispalvė, paslėpdama sovietinį herbą. (Pauliaus Lileikio nuotr.)

J.BIELIAUSKIENĖ (politinė kalinė). Noriu pasakyti gerbiamajam Pirmininkui, gerbiamajam Prezidiumui ir laisvajam parlamentui, kad neišsigąstų – mes esame stiprūs, apie mus, prieš mus ir šalia mūsų yra nesuskaitoma galybė mūsų kankinių, mūsų didvyrių kovotojų, kurie krauju atpirko mūsų laisvę. Jie netikintiems pavyzdys, tikintiems – didelė mistinė galia, jie – mūsų talkininkai, budintys ant mūsų laisvės kelio, jie padės mums būti vieningais, nugalėti didžiausius sunkumus. Būkime vieningi, taurūs ir būsime laisvi. Diskusijos dėl nutarimo "Dėl Lietuvos valstybės atstatymo" , įstatymų "Dėl 1938 metų Lietuvos Konstitucijos galiojimo atstatymo", "Dėl Lietuvos Respublikos Laikinojo Pagrindinio įstatymo"

Č.V.STANKEVIČIUS. Paskelbus nutarimą dėl Lietuvos valstybės atstatymo, natūraliu būdu įsigalioja, tiksliau, pradeda veikti Lietuvos Respublikos 1938 metų gegužės 12 dienos Konstitucija. Antra vertus, visa iki šiol veikianti įstatymų sistema buvo suderinta su Lietuvos TSR Konstitucija ir TSRS Konstitucija. Todėl įstatymų sumanymų grupei teko spręsti problemą, kaip suderinti šią situaciją su Lietuvos valstybės atkūrimo aktu. Mes panaudojome daugelį dabar galiojančios Lietuvos TSR Konstitucijos straipsnių, padarę tai, kas buvo numatyta Sąjūdžio rinkiminėje programoje, būtent, panaikinant juose visas pareigas, visas prievoles Tarybų Sąjungos atžvilgiu, jos Konstitucijos ir jos įstatymų atžvilgiu.

Laikinasis Pagrindinis įstatymas šiuo metu galėtų būti priimtas tik su būtiniausiais pataisymais ir pradėtų galioti. Kitaip mes negalėsime išspręsti iškelto uždavinio šioje sesijoje ir sukelsime painiavą mūsų teisinėje sistemoje.

Č.OKINČICAS. Su pasididžiavimu prisimenu, jog 1918 metų vasario 16 dienos Lietuvos nepriklausomybės deklaraciją tarp kitų pasirašė ir lenkas. Šį kartą lenkiškų balsų taip pat nepritrūks.

L.JANKELEVIČIUS. Šiandien kalbu iš šios aukštos tribūnos Vilniaus, Šalčininkų ir Švenčionių rajonų Aukščiausiosios Tarybos deputatų grupės pavedimu. Mes puikiai suprantame, kad Respublikos valstybės atstatymo klausimas yra labai svarbus lietuvių tautai. Tauta jį iškentėjo, išpuoselėjo. Nepriklausomybė – tai lietuvių tautos atgimimo siekis. Patikėkite, mes, Lietuvos lenkai, palaikome lietuvių tautos siekimą ieškoti geresnio gyvenimo sukūrimo kelių. Bet, mūsų nuomone, tokio svarbaus klausimo sprendimas reikalauja, kad būtų tartasi su visais Lietuvos gyventojais, tuo labiau kad mūsų – deputatų, išrinktų Vilnijos krašte, rinkiminėse platformose nebuvo keliamas klausimas dėl Lietuvos valstybingumo atkūrimo nedelsiant. Minėtų rajonų atstovai dėl nežinomų mums priežasčių nebuvo pakviesti dalyvauti komisijos Nepriklausomybei atkurti darbe. Mūsų rinkėjai susirūpinę tuo, kad skubotas tokio svarbaus klausimo sprendimas gali ypač neigiamai atsiliepti jų ir taip žemam gyvenimo lygiui. Mes palaikome gerbiamojo A.Brazausko nuomonę, kad jeigu norime šį siekį įgyvendinti, tai turime daryti palaipsniui, neskubant ir gerai apgalvojus.

Atgimstant lietuvių tautai ypač išryškėjo Lietuvos lenkų ir kitų tautybių žmonių, laikančių Respubliką savo Tėvyne, problemos. Iki šiol praktiškai dauguma jų neišspręsta. Pagaliau mes, minėtų rajonų deputatai, negalime pasiryžti tam ar kitam žingsniui, nepasitarę su savo rinkėjais. Todėl nuo balsavimo nutarėme susilaikyti. Aš turiu omenyje nutarimo projektą dėl Lietuvos valstybės atstatymo ir Laikinojo Pagrindinio įstatymo.

PIRMININKAS. Manau, mes visi suprantame lenkų tautybės Lietuvos piliečių rūpestį, nerimą ir tuo labiau sveikiname jų deputatų pasisakymą už atgimstančią Lietuvą. Suprantame, kad jie neturėjo įgaliojimų balsuoti taip, kaip balsavo mūsų didžioji dauguma, ir, manau, niekas blogai neinterpretuos jų korektiško susilaikymo.

Lenkijos, Estijos, Rusijos ir kitų šalių atstovų sveikinimai

Įstatymo "Dėl buvusių Lietuvos TSR sąjunginio-respublikinio pavaldumo valstybės valdymo organų statuso pakeitimo" svarstymas.

PIRMININKAS. Tai – vienas svarbiausių valstybės aktų. Negali būti valstybės valdymo organų, pavaldžių kitai valstybei.

BALSAS IŠ SALĖS. Man atrodo, jeigu mes taip dirbsime toliau, tokiais tempais ir taip skubėdami, tai nežinia, kur nueisime. Pabaikime bent su penkiais svarbiais dokumentais. Dabar svarstymas neturi prasmės, pažiūrėkite į žmonių akis – jos pavargusios. Rytoj ateisime ir nieko neprisiminsime, ką šiandien vakare svarstėme. Juk taip svarstant galima sekančia akcija įstoti ir į Tarybų Sąjungą.

K.D.PRUNSKIENĖ. Čia nekalbama apie perėjimą nuosavybėn, o jurisdikcijon. Toliau rašoma – jų nuosavybės ir pavaldumo klausimus spręsti derybų keliu. Derybų su TSRS keliu.

Akto dėl Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo priėmimas

PIRMININKAS. Leiskite man perskaityti vardinio balsavimo dėl Lietuvos Respublikos AT akto "Dėl Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo" rezultatus. Gal man leisite neskaityti vardų, o tik pavardes, išskyrus vieną atvejį, kur yra du deputatai ta pačia pavarde. Už šį aktą balsavo 124 deputatai, prieš nebalsavo niekas, susilaikė šeši. Aktas priimtas. Sveikinu AT, sveikinu Lietuvą. (Giedamas Lietuvos Respublikos valstybinis himnas, audringi plojimai.) Gerbiamieji deputatai, Lietuva jau laisva. Dvasioje, teisėje laisva. Galėtume sušukti: Latvija bus laisva! (Deputatai skanduoja šiuos žodžius.) Dabar – Estija bus laisva (skanduojami ir šie žodžiai), ir visos kitos, kurios dar nelaisvos. (P I o j i m a i)

V.ČEPAITIS. Aukštoji Taryba! Ši diena XX amžiaus Lietuvos istorijoje turbūt yra tokia pat svarbi kaip ir 1918 metų vasario 16-oji. Todėl siūlau aktą "Dėl Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo" pasirašyti ne tik Lietuvos Respublikos AT Pirmininkui ir Tarybos sekretoriui, bet ir visiems, dalyvavusiems balsavime.

Įstatymų: "Dėl 1938 metų Lietuvos Konstitucijos galiojimo atstatymo", Laikinojo Pagrindinio įstatymo, "Dėl Lietuvos Respublikos Laikinojo Pagrindinio Įstatymo", "Dėl buvusių Lietuvos TSR sąjunginio-respublikinio pavaldumo valstybės valdymo organų statuso pakeitimo", nutarimo "Dėl kai kurių Lietuvos Respublikos valstybės organų įgaliojimų pratęsimo" priėmimas.

PIRMININKAS. Įstatymas "Dėl Lietuvos Respublikos Laikinojo Pagrindinio įstatymo" priimtas. Tuo būdu mes atlikome didelį ir labai svarbų įstatyminį darbą. Pseudovalstybė tapo tikra teisiška valstybė.

Kreipimosi į pasaulio tautas priėmimas

"Lietuvos Respublikos AT, paskelbusi nepriklausomos Lietuvos valstybės tęstinumą ir sugrįžimą į laisvųjų pasaulio šalių šeimą, tikisi jų broliško solidarumo ir paramos.

Mūsų sprendimas nėra nukreiptas nė prieš vieną valstybę, nė prieš vieną Lietuvoje gyvenančią tautybę. Tai kelias, kuris leidžia užtikrinti Lietuvoje žmogaus, piliečio ir tautinių bendrijų teises, atsiverti laisvam bendravimui, įnešti mūsų atsakomybės ir darbo indėlį į kuriamą teisingumo ir santarvės pasaulį. Tepadeda mums Dievas ir visi geros valios žmonės."

BALSAS IŠ SALĖS. Man atrodo, kad pirmiausia turėtume kreiptis į savo tautą, o paskui į kitas.

K.ANTANAVIČIUS. Pasaulis turi sužinoti, o Lietuva tikrai jau žino.

Nutarimas "Dėl Lietuvos deputatų dalyvavimo TSRS liaudies deputatų III suvažiavimo darbe"

PIRMININKAS. Lietuvai paskelbus atkuriamą savo valstybingumą, Lietuvos rinkėjams atstovavusių TSRS liaudies deputatų veikla aukščiausiajame TSRS valdžios organe ir iki šiol vykdytas rinkėjų priesakas ginti ten Lietuvos suverenitetą netenka pagrindo.

Deleguojame delegatus, kad pareikštų ten apie Lietuvos Respublikos AT išreikštą suvereninę Lietuvos žmonių valią gyventi savo nepriklausomoje valstybėje ir norą pradėti derybas su TSRS dėl abiejų šalių tarpvalstybinių santykių sureguliavimo.

Šios dienos sesijos darbą baigiame.

Šaltinis: