Kovo 12 dieną Grenlandija surengė savo parlamento rinkimus, po kurių reikšmingai pasikeitė politinis kraštovaizdis. Kairiosios pakraipos socialistinės partijos „Inuit Ataqatigiit“ (IA) ir centro kairės socialdemokratinės partijos „Siumut“ valdančioji koalicija prarado daugumą „Siumut“ patyrus savo didžiausią rinkimų pralaimėjimą.

Salos parlamente „Siumut“ vietų skaičius sumažėjo nuo 10 iki keturių, o IA – nuo 12 iki septynių. „Siumut“ lyderis atsistatydino.

Socialliberali „Demokraatit“ reikšmingai sustiprėjo ir savo vietų parlamente skaičių padidino nuo dviejų iki 10, tapdama didžiausia parlamentine partija. Nepriklausomybę remianti partija „Naleraq“ taip pat sustiprino savo pozicijas ir vietų parlamente skaičių padvigubino iki aštuonių. Centro dešinės liberali partija „Atassut“ išsaugojo dvi vietas parlamente.

Kadangi nė viena partija ar tradicinė koalicija neužsitikrino 16 vietų daugumos, reikalingos valdyti, artimiausiomis savaitėmis turės vykti derybos dėl naujos vyriausybės suformavimo.

Vėl išaugus geopolitiniam susidomėjimui Grenlandija ir JAV prezidentui Donaldui Trumpui (Donaldui Trampui) kovo 13-ąją – kitą dieną po salos rinkimų – patvirtinus savo nuostatą, kad Grenlandija turėtų priklausyti JAV, šių rinkimų rezultatai nulems vieną svarbiausių pastaraisiais metais grenlandų vyriausybių.

Politinių permainų poreikis

Rinkimų rezultatai žymi netikėtą ir reikšmingą dabartinės vyriausybės atmetimą. IA ir „Siumut“ Grenlandijos politikoje dominavo nuo 1979-ųjų, kai sala gavo autonomiją, bet dabar atrodo, kad rinkėjai nori nusigręžti nuo tradicinių valdymo struktūrų.

„Coface“ pažymi, kad tokie rezultatai rodo augantį politinių permainų ir naujos vadovybės Grenlandijoje poreikį.

D. Trumpas ne kartą sakė, kad JAV turėtų kontroliuoti Grenlandiją, ir net yra pareiškęs, kad neatmeta karinių ar ekonominių priemonių tam pasiekti. Kadangi Grenlandija yra Danijos valda ir, tuo pačiu, NATO dalis, D. Trumpo komentarai išprovokavo didelius politinius debatus Grenlandijoje ir tapo vienu iš lemiamų rinkimų klausimų, formavusiu diskusijas apie suverenumą ir saugumą.

Danija reaguodama paskelbė planus 15 mlrd. kronų (maždaug dviem milijardais eurų) didinti išlaidas gynybai Grenlandijoje, kad būtų sustiprintas saugumas regione.

Nors nepriklausomybės klausimas ir D. Trumpo komentarai buvo svarbiausi, rinkėjus veikė ne tik jie.

Susirūpinimas ekonomika, žvejybos įstatymai, viešosios paslaugos taip pat lėmė rinkėjų nepasitenkinimą esama vyriausybe. Neseniai priimtas žvejybos įstatymas daugelio laikomas palankiu didelėms žvejybos kompanijoms smulkių nepriklausomų žvejų sąskaita, o auganti infliacija pablogino daugelio gyvenimą.

Be to, atsinaujino debatai dėl kasybos ateities Grenlandijoje, ypač dėl ankstesnės IA ir „Naleraq“ vyriausybės 2021-aisiais įvesto draudimo žvalgyti ir eksploatuoti urano telkinius.

Politinės permainos labiau atspindi nepasitenkinimą, o ne ideologinį virsmą. Pirmą kartą kairės ir centro kairės partijos, IA ir „Siumut“, prarado savo bendrą daugumą parlamente. Nors tai galėtų rodyti poslinkį liberalesnės politikos link, atrodo, kad rinkimų rezultatus labiau lėmė rinkėjų nepasitenkinimas.

Ypač gerai pasirodė „Demokraatit“, pasisakanti už laipsnišką nepriklausomybę ir į rinką orientuotą ekonominę politiką, iškildama kaip stabili ir pragmatiška alternatyva darbą baigiančiai vyriausybei, ypač dabartinėje geopolitinėje padėtyje.

Sudėtingos derybos dėl koalicijos

„Demokraatit“, kaip didžiausia parlamentinė partija turėtų vadovauti deryboms dėl koalicijos. Kadangi aiškios daugumos nėra, galimi įvairūs deriniai: „Demokraatit ir IA (17 vietų), „Demokraatit“, „Atassut“ ir „Siumut“ (16 vietų), „Demokraatit“ ir „Naleraq“ (18 vietų).

Labiausiai tikėtinas atrodo antrasis – trijų partijų – variantas, nes tokia koalicija Grenlandiją valdė 2014–2016 metais. Tokia vyriausybė būtų centristinė, didžiausią dėmesį skirianti ekonominėms reformoms, žvejybos taisyklių peržiūrėjimui, pragmatiškesniam požiūriui į kasybą ir nepriklausomybę.

Turėtų stiprėti palaikymas kasybai. „Demokraatit“, drauge su „Atassut“ ir „Siumut“, nepritarė 2021-aisiais įvestam draudimui išgauti uraną ir laiko kasybą labai svarbia Grenlandijos ekonominei nepriklausomybei.

„Demokraatit“ taip pat nepritaria valstybinės kasybos kompanijos steigimui ir pasisako už privačiojo sektoriaus investicijas. Be to, „Demokraatit“ neprieštarauja naftos ir dujų gavybai, ne taip kaip kai kurios ankstesnės vyriausybės.

Grenlandija turi itin svarbių mineralų išteklių ir atsižvelgiant į tai tikėtina, kad kita vyriausybė vykdys kasybai palankesnę politiką.

Nepriklausomybė išlieka svarbus klausimas

Pagrindiniai politiniai debatai vyksta ne dėl to, ar Grenlandija turėtų tapti nepriklausoma, o dėl to, kada ir kaip ji taps nepriklausoma.

Visos didžiosios partijos, išskyrus „Atassut“, remia nepriklausomybę. Tačiau 2025 metų sausį atlikta apklausa parodė, kad nors 56 proc. grenlandų pritaria nepriklausomybei, pritariančiųjų skaičius reikšmingai sumažėja respondentų paklausus, ar jie vis tiek remtų nepriklausomybę, jei tai lemtų gyvenimo lygio kritimą.

„Demokraatit“ laikosi nuosaikaus požiūrio ir dėl nepriklausomybės pasisako už „skubėjimą lėtai“, kad Grenlandija spėtų ekonomiškai pasirengti ir suvoktų savo būsimus santykius su tarptautiniais partneriais.

Anksčiau šios partijos programoje buvo įrašytas laisvos asociacijos susitarimo su Danija arba JAV galimybių studijavimas. Tačiau po D. Trumpo pastarojo meto retorikos „Demokraatit“ atsiribojo nuo bet kokių ryšių su JAV ir vėl nukreipė žvilgsnį į Daniją ir Europos Sąjungą (ES).

Tokias nuotaikas rodo ir minėta sausio apklausa: 85 proc. grenlandų atmetė pasitraukimą iš Danijos ir prisijungimą prie JAV. Nesutarimai dėl nepriklausomybės greičio išlieka didžiausia kliūtis galimai „Demokraatit“ ir „Naleraq“ koalicijai.

D. Trumpas galbūt jau pasiekė kai kuriuos tikslus

„Coface“ apžvalgoje pažymima, kad gali būti, jog D. Trumpas jau įgyvendino kuriuos savo prioritetus.

Jis ne kartą įrodinėjo, kad Grenlandijos gynybai išleidžiama per mažai. Nors Grenlandijos integravimas į JAV išlieka labai mažai tikėtinas, išlaidų gynybai didinimu, ypač Danijos papildomomis 15 mlrd. kronų investicijomis, sprendžiami kai kurie jo anksčiau iškelti klausimai.

JAV taip pat tęsia savo karinį buvimą Grenlandijoje ir stiprina savo strategines pozicijas Arktyje. Kitas D. Trumpui svarbus klausimas yra ypatingos svarbos mineralai, bet šiame sektoriuje tikėtina naujoji Grenlandijos vyriausybė planuoja skatinti privačiojo sektoriaus investicijas, o ne taikyti valstybės kontrolę.

Šis pasikeitimas galėtų sukurti galimybes amerikiečių kompanijų investicijoms. Nors politinė atmosfera išlieka įtempta, platesni D. Trumpo tikslai – didesnės išlaidos gynybai ir prieiga prie strategiškai svarbių išteklių – iš dalies jau galbūt pasiekti.

D. Trumpo poveikis Šiaurės Atlanto regionui

Atsinaujinęs D. Trumpo susidomėjimas Grenlandija veikia ir platesnį Šiaurės Atlanto regioną, keisdamas politines nuotaikas ir kitose šalyse.

Po 2024 metų lapkričio rinkimų Islandijoje buvo suformuota vyriausybė, remianti referendumą dėl prisijungimo prie ES 2027 metais. Nors argumentai dažniausiai susiję su ekonomine prisijungimo prie ES nauda, D. Trumpo pastarojo meto komentarai apie Islandijos kaimynystėje esančią Grenlandiją, regis, veikia ir islandų nuotaikas.

Norvegija taip pat taikosi prie naujo pasaulio ir kalba apie didesnį bendradarbiavimą su ES, nors visuomenė vis dar nepritaria narystei (45 proc. nepritaria, 35 proc. pritaria, rodo viena neseniai atlikta apklausa).

Vis dėlto nepritariančiųjų mažėja – 2016 metais stojimui į ES nepritarė 70 proc. norvegų. Islandija ir Norvegija priklauso Europos ekonominei erdvei (EEE) su ES.

Grenlandijos rinkimų rezultatai atspindi D. Trumpo vizijos atmetimą ir patvirtina stiprų nepriklausomybės troškimą, nurodo „Coface“.

Tačiau kita salos vyriausybė, tikėtina, laikysis pragmatiško požiūrio ir iš pradžių sutelks dėmesį į tris dalykus: tai, kad Grenlandijos ekonomika būtų pajėgi palaikyti nepriklausomybę, nesvarbu, ar Danija toliau finansiškai rems, ar ne (šiuo metu Danija finansuoja maždaug pusę Grenlandijos viešojo biudžeto), teisines ir procedūrines gaires referendumui dėl nepriklausomybės ir Grenlandijos būsimų partnerysčių kūrimą, įskaitant galimybę sudaryti laisvos asociacijos susitarimą su Daniją ir/ar prisijungimą prie ES.

Grenlandijai žengiant į svarbų politinės ir ekonominės pereigos periodą, artimiausi mėnesiai ir metai nulems jos kelią suverenumo ir būsimų santykių su svarbiomis partnerėmis link.