Specialiosios tarnybos neturi duomenų, kad politikams buvo sumokėtas arba pažadėtas milijoninis kyšis už privačiai energetikos bendrovei palankaus Atominės elektrinės įstatymo priėmimą.
Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) pranešė Seimo Antikorupcijos komisijai, kad ji neturi informacijos esą skandalingai pagarsėjusiam ministro pirmininko patarėjui Albinui Januškai arba kitiems politikams buvo sumokėtas 50 mln. litų kyšis už galimą tarpininkavimą „Maxima LT“ savininkams priklausančią „NDX energiją“ įtraukiant į būsimą naujos atominės elektrinės statybą.
„NDX energija“ valdoma VST katu su valstybinėmis „Lietuvos energija“ bei Rytų skirstomaisiais tinklais turi sudaryti nacionalinę energetikos bendrovę, kuri imtųsi statyti naują branduolinę jėgainę. Tokia nacionalinio investuotojo sudėtis numatyta praėjusią vasarą Seimo priimtame Atominės elektrinės įstatyme.
Šį rudenį, priartėjus visų trijų bendrovių deryboms dėl nacionalinio investuotojo kūrimo, pasigirdo viešų įtarimų, jog politikai, „stūmę“ ir priėmę įstatymą, galėjo iš „Maxima LT“ savininkų gauti milžiniškus kyšius. Kalbėta apie 30, 50 ir net 80 mln. litų.
Seimo Antikorupcijos komisija, taip pat Seimo pirmininkas Viktoras Muntianas kreipėsi į specialiąsias tarnybas, kad šios patvirtintų arba paneigtų tokius įtarimus.
STT neturi duomenų
„Kadangi nebuvo pateikta jokių duomenų apie nusikalstamą veiką, STT buvo priimtas nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą“, – nurodoma šios tarnybos atsakyme Antikorupcijos komisijai.
Tačiau STT pranešė, kad „gavusi ar nustačiusi duomenų apie A.Januškos arba kitų asmenų neteisėtą veiką dalyvaujant atominės elektrinės statybos projekte, atliks tyrimą pagal savo kompetenciją“.
„Tai reiškia, kad STT praneša akylai stebinti situaciją ir kai tik turės pagrindo, galės imtis atitinkamų teisinių veiksmų“, – dienraščiui paaiškino Antikorupcijos komisijos pirmininkas Rimantas Dagys.
Jis sutiko, kad pasklidę gandai apie „Maxima LT“ esą sumokėtus milijonus politikams ar pareigūnams arba neatitinka tikrovės, arba yra labai sunkiai įrodomi. R.Dagys mano, kad Valstybės saugumo departamentas bei Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnyba, į kurias irgi kreipėsi Antikorupcijos komisija, atsakys panašiai, kaip ir STT.
Siūlo kreiptis į Konstitucinį teismą
Politikai tebeturi abejonių dėl vasarą priimto Atominės elektrinės įstatymo teisėtumo.
Kitą savaitę Seimui turėtų būti pateiktas nutarimo projektas dėl kreipimosi į Konstitucinį teismą (KT) su prašymu ištirti, ar kai kurios šio įstatymo nuostatos atitinka Konstituciją. Be kita ko, abejojama, ar buvo galima įstatymu numatyti energetikos įmonę, kuri apimtų ir elektros gamybą, ir paskirstymą, ir pardavimą vartotojams. Tokia įstatymo nuostata esą gali prieštarauti Konstitucijos straipsniui dėl draudimo įstatymu monopolizuoti gamybą ir rinką.
Neaišku, ar šis projektas bus viso Seimo priimtas, kadangi Atominės elektrinės įstatymas vasarą buvo patvirtintas didžiule parlamentarų balsų dauguma.
Jeigu nepavyktų nutarimo priimti Seimo plenariniame posėdyje, projekto iniciatoriai žada rinkti reikiamą parlamentarų parašų kiekį ir šitokiu būdu kreiptis į KT. Tam reikia 29 Seimo narių parašų.
Prasidės derybos?
Nepaisant politikų abejonių, šiandien ryte numatytas valstybės ir „NDX energijos“ atstovų susitikimas, kuriame gali būti oficialiai pradėtos derybos dėl nacionalinio investuotojo kūrimo.
Nei viena, nei kita pusė savo derybinių pozicijų oficialiai neskelbia, tačiau VST atstovai neslepia norintys kuo didesnės įtakos būsimame energetikos „monstre“. Vyriausybės derybininkams leista elgtis gana lanksčiai, tačiau tik taip, kad būtų kuo geriau apginti valstybės interesai. Tai reiškia, kad VST suteikus bendrovėje veto esminiams sprendimams teisę, akcininkų sutartyje turi būti nustatyti įvairūs apribojimai valdyti savo akcijas.
Neoficialiai užsimenama, kad VST naujoje bendrovėje gali gauti nuo 31 iki 35 proc. akcijų, valstybė – nuo 65 iki 69 proc. Tikimasi, kad nacionalinis investuotojas bus suformuotas iki Naujųjų metų.
Naujausi komentarai