Nepaisant „nuoširdžių“ diskusijų, Lietuva neturi pagrindo artimiausiu metu tikėtis sprendimų dėl greito euro įvedimo, sakė Lietuvos premjeras Andrius Kubilius po Europos Sąjungos (ES) viršūnių susitikimo Briuselyje.

Šeštadienį Vengrija ir Lenkija Rytų Europos šalių vardu paragino užtikrinti joms spartesnį priėmimą į euro zoną, siekiant išvengti katastrofiškų pasekmių.

Anot A. Kubiliaus, diskusija Briuselyje šiuo klausimu buvo nuoširdi ir sutarta, kad ji bus tęsiama, pranešė Lietuvos radijas.

Kaip skelbta, apie tai, kad skubaus Rytų Europos šalių priėmimo į euro zoną nebus, sekmadienį pareiškė Eurogrupei pirmininkaujantis Liuksemburgo ministras pirmininkas.

Susitikime taip pat buvo pradėta rengti bendra ES pozicija balandžio 2 d. organizuojamam G20 grupei priklausančių valstybių vadovų susitikimui.

„Renkamės į neeilinę Europos Vadovų Tarybą, kur aš raginsiu Europos Komisiją ir ES valstybių bei vyriausybių vadovus imtis geriau koordinuotų veiksmų, ypač siekiant padėti naujoms ES valstybėms narėms, nepriklausančioms euro zonai. Mes patys, neturėdami didelių galimybių ir priemonių sušvelninti krizės poveikį, tikimės didesnio ES solidarumo ir koordinuoto požiūrio į tas problemas, kurios pakankamai sunkiai slegia mūsų regiono šalis“, - išvykdamas į Briuselį sakė Premjeras A.Kubilius.

Neeilinės Europos Vadovų Tarybos metu Lietuva kvietė ES valstybes nares neatidėliojant priimti koordinuotus sprendimus dėl specialaus ekonomikos gaivinimo priemonių paketo euro zonai nepriklausančioms šalims.

Lietuvos nuomone, svarbu visomis priemonėmis skatinti kuo greitesnę šių ES valstybių narystę euro zonoje, nes spartus įsijungimas į ekonomikos ir pinigų sąjungą būtų ilgalaikio ekonomikos stabilumo priemonė.

Lietuva taip pat ragino ieškoti būdų, kaip spręsti specifines ne euro zonos valstybių problemas. Lietuvos nuomone, svarbu išplėsti ES galimybes skolinti Bendrijos narėms palankesnėmis sąlygomis ne tik tada, kai pasiekiama kritinė situacija, bet ir imantis prevencinių priemonių ir suteikiant savalaikę pagalbą ES valstybėms narėms, susiduriančiomis su nemokumo problema.

Susitikimo metu Lietuva ragino ES valstybes nares kuo greičiau pasiekti sutarimą dėl Europos Komisijos parengtame Europos ekonomikos atkūrimo plane numatyto papildomo finansavimo energetikos ir plačiajuosčio ryšio infrastruktūros projektams, tarp kurių yra Baltijos valstybių ir Švedijos elektros jungtis. Lietuva akcentuos būtinybę daugiau dėmesio skirti Rytų Kaimynystės valstybėms, nes situacija jose gali turėti esminių politinių ir ekonominių padarinių visai ES.

Prieš neeilinį Europos Vadovų Tarybos susitikimą įvyko Baltijos šalių, Vyšegrado ketverto (Lenkijos, Čekijos, Vengrijos ir Slovakijos), Bulgarijos ir Rumunijos Ministrų Pirmininkų susitikimas. Jame buvo aptartos šalių pozicijos Europos Vadovų Taryboje svarstomais klausimais.