Konstitucijos sargai apkarpė Seimo komisijų teises Pereiti į pagrindinį turinį

Konstitucijos sargai apkarpė Seimo komisijų teises

2006-11-22 00:00

Įstatymų leidėjams teks pasukti galvą, kaip įgyvendinti naujausią Konstitucinio Teismo sprendimą

Pridėti kaip pageidaujamą šaltinį

Įstatymų leidėjams teks pasukti galvą, kaip įgyvendinti naujausią Konstitucinio Teismo sprendimą

Konstitucija neleidžia Seimo laikinosioms komisijoms kištis į institucijų vadovų sprendimų kai kuriais struktūriniais ir profesiniais klausimais sferą. Komisijoms taip pat neleidžiama daryti išvadų tais klausimais, kuriais atitinkamos specialiosios institucijos vykdo operatyvinį tyrimą. Tą vakar konstatavo Konstitucinis Teismas (KT), tokiu sprendimu gerokai apribojęs laikinosios komisijos statusą parlamente gavusį Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetą (NSGK), kuris tiria Valstybės saugumo departamento (VSD) veiklą ir saugumiečio Vytauto Pociūno žūties Baltarusijoje aplinkybes.

Be to, dėl KT sprendimo “ore pakimba” ir kita Seime sudaryta, tačiau darbo dar nepradėjusi komisija, kuriai pavesta aiškintis buvusio VSD pareigūno Juro Abromavičiaus žūties aplinkybes.

Kreipėsi Prezidentas

KT vakar paskelbė išsamesnį savo ankstesnių sprendimų dėl Seimo laikinųjų tyrimo komisijų įgaliojimų išaiškinimą. Teismas tai padarė Prezidento Valdo Adamkaus prašymu, išdėstytu šių metų spalio viduryje pasirašytame dekrete.

Prezidentas į KT kreipėsi po jam kilusių abejonių, ar Seimo laikinoji komisija gali tirti dalykus, susijusius su kitų valstybės institucijų darbo organizavimu, jei šių klausimų sprendimas priklauso tų institucijų vadovams. Valstybės vadovas taip pat suabejojo, ar Seimas gali pavesti komisijai tirti tokius dalykus, kurie savaime reikštų, kad jiems ištirti reikės tik ikiteisminio, operatyvinio ar kitokio tyrimo medžiagos, kurios pagrindu būtų formuluojamos galutinės komisijos išvados.

Prezidento paklausimą KT nagrinėjo pirmadienio posėdyje ir jau kitądien paskelbė sprendimą. Beje, jo paskelbimas buvo vienai valandai atidėtas, nes teisėjai dar kurį laiką diskutavo dėl galutinių formuluočių.

KT priminė, kad jau anksčiau ne kartą nagrinėjo Seimo laikinųjų komisijų įgaliojimų klausimus. Todėl didesnę vakarykščio sprendimo dalį sudaro ankstesniųjų išvadų citatos.

Tačiau teisėjai pateikė ir papildomų nurodymų, ką turi teisę svarstyti parlamento laikinosios komisijos. Naujovės iš esmės apriboja dabar veikiančių ir būsimų Seimo laikinųjų komisijų darbą.

Gali informacijos ir nesuteikti

KT nustatė, kad Seimo laikinoji komisija, vykdydama parlamentinį tyrimą, turi teisę gauti operatyvinę, įslaptintą informaciją, susipažinti su operatyvinės veiklos institucijose tiriama medžiaga. Kita vertus, specialiosioms struktūroms leidžiama nesuteikti tokios informacijos, kurios atskleidimas “galėtų padaryti žalą Konstitucijoje įtvirtintoms, jos ginamoms ir saugomoms vertybėms, taip pat ir nebaigtam ikiteisminiam, operatyviniam tyrimui”. KT atkreipė dėmesį, kad atsisakymas suteikti tokią medžiagą turi būti aiškiai motyvuotas ir argumentuotas. “Visada yra rizika, kad tokia informacija gali pasklisti plačiau, nei derėtų”, - pastebėjo teisėjai.

VSD veiklą tiriantis NSGK ne kartą skundėsi iš šios struktūros negaunantis reikiamos informacijos.

Anot Konstitucijos sargų, Seimo laikinosios komisijos turi turėti galimybę gauti ir tokią informaciją, kuri susijusi su atitinkamų institucijų darbo organizavimu. “Tačiau laikinosios komisijos negali būti sudaromos vien tokiems klausimams išsiaiškinti - tokios informacijos gavimas tegali būti priemonė ypatingiems, valstybinės svarbos klausimams išsiaiškinti”, - nurodoma KT nutarime.

“Seimo laikinosioms komisijoms negali būti pavedama teisėtumo arba tikslingumo atžvilgiais tirti bei vertinti, taip pat kontroliuoti institucijų vadovų sprendimų dėl atitinkamose institucijose dirbančių asmenų profesinės karjeros, nes atlikti tokį tyrimą gali tik reikiamus įgaliojimus turinčios institucijos”, - tvirtinama sprendime.

Teisėjai pažymėjo, kad parlamentinė demokratija nėra absoliuti, todėl negalima sakyti, kad Seimas gali kištis į absoliučiai visus įvairių institucijų vidaus reikalus: “Parlamentinė demokratija reiškia racionalumą ir nuosaikumą, taip pat pasitikėjimą. Labai svarbi tarpinstitucinė partnerystė”. Tuo leidžiama suprasti, kad Seimas turi pasitikėti savo paskirtais institucijų vadovais. Jeigu pasitikėjimas prarandamas, tokie vadovai gali būti atleisti iš pareigų.

KT davė pylos Seimui, kad šis iki šiol kardinaliai nepataisė Laikinųjų tyrimo komisijų įstatymo, nors Teismas jau ne kartą reiškė pastabas dėl kai kurių jo formuluočių neaiškumo.

Prireiks koreguoti tyrimą

Prezidento atstovas šioje KT byloje, patarėjas teisės klausimais Česlovas Atkočaitis po tokio teisėjų sprendimo atvirai džiūgavo, tačiau nieko negalėjo žurnalistams pakomentuoti. “Nekomentuosiu, ką supratau, ko ne. Prezidentas atidžiai susipažins su šiuo sprendimu”, - tepasakė jis.

Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininko Juliaus Sabatausko teigimu, po tokio KT sprendimo dar akivaizdžiau, kad parlamentas negalės sudarinėti laikinųjų komisijų bet kokiais klausimais. “Kai kuriomis temomis klausimai išvis negalės būti formuluojami”, - pastebėjo J.Sabatauskas.

Jis nenorėjo prognozuoti, ar VSD veiklą ir V.Pociūno žūties aplinkybes tiriantis NSGK dabar nebegalės atsakyti į kai kuriuos užduotus klausimus.

Iš devynių šiam parlamentinį tyrimą atliekančiam komitetui užduotų klausimų keli yra susiję su KT uždraustomis temomis: “Kokia yra VSD personalo valdymo politika, moralinis klimatas VSD; V.Pociūno perkėlimo iš VSD valdybos viršininko pareigų į konsulatą Gardine priežastys ir aplinkybės; kokia informacija yra sukaupta arba parengta VSD 2004-2006 metais dėl aukštų valstybės pareigūnų galimų korupcinių ryšių arba dėl užsienio šalių institucijų, įstaigų, asmenų galimos įtakos jiems”.

Bet, pasak NSGK vadovo Algimanto Matulevičiaus, tai, jog tyrimą pradėjo ne komisija, o komitetas, kelia abejonių, ar šiam tyrimui galioja KT išaiškinimas. A.Matulevičius tvirtino, jog bus kreiptasi į teisininkus, kad šie išaiškintų, kaip komitetui, laikinosios komisijos teisėmis atliekant tyrimą, reaguoti į KT paskelbtą išaiškinimą.

Atims teisę dirbti su slapta medžiaga

Tirdama VSD veiklą NSGK, be kita ko, apklausė ir nuo pareigų nušalintą departamento kontržvalgybos valdybos viršininką Vytautą Damulį. Vakar vakare paaiškėjo, kad jam greičiausiai bus nepalankūs VSD baigiamo tyrimo dėl operatyvinės informacijos nutekinimo rezultatai. Tyrėjai rekomenduoja iš kolegos, kuris esą teikdavo politikams slaptus duomenis, atimti leidimą dirbti su slapta informacija. Tai faktiškai reikš V.Damulio karjeros VSD pabaigą.

Preliminarūs VSD tyrimo rezultatai pasiekė kai kuriuos NSGK narius. Interneto portalo “Delfi” žiniomis, juose yra pateikta rekomendacija V.Damuliui ir jo pavaduotojui Vilmantui Bieliauskui nebeleisti dirbti su slapta informacija. Galutines išvadas komitetui VSD ketina perduoti tik kitą savaitę.

Informaciją apie vykdomą tyrimą, kuriam vadovauja VSD generalinio direktoriaus pavaduotojas Dainius Dabašinskas - vadinamojo Turniškių kotedžų skandalo dalyvis, VSD vadovas Arvydas Pocius pateikė Seimo Pirmininkui Viktorui Muntianui. Jis pripažino kalbėjęs su A.Pociumi apie baigiamą tyrimą, tačiau rezultatų teigė nežinąs. “Kaip supratau, departamente kilę įtarimai iš esmės pasitvirtino”, - sakė parlamento vadovas.

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Komentarų nėra

Daugiau naujienų