Įvertinusi parlamentarų siūlymą valstybės biudžeto lėšas skirti tik toms nevalstybinėms mokykloms, kurios turi viešųjų juridinių asmenų teisinę formą, KT padarė išvadą, kad tai gali daryti neigiamą poveikį konkurencijai švietimo paslaugų sektoriuje.

„Kadangi siūlomas reglamentavimas, tikėtina, darytų neigiamą įtaką konkurencijai, Seimui siūloma įvertinti, ar pokyčiai būtini ir proporcingi siekiamiems tikslams, tarp kurių – skatinti biudžeto lėšų panaudojimo skaidrumą bei didinti privačių mokyklų veiklos viešumą“, – rašoma KT pranešime.

Pataisų poveikio konkurencijai vertinimą taryba atliko Seimo Švietimo ir mokslo komiteto prašymu.

Pasak KT, nors nevalstybinės mokyklos gali būti skirtingų teisinių formų, kaip uždaroji akcinė bendrovė, mažoji bendrija, viešoji įstaiga, ir vienos iš jų siekia pelno, kitos – ne, visos jos teikia mokamas paslaugas, todėl konkuruoja tarpusavyje tiek dėl finansavimo, tiek dėl tėvų ir mokinių pasirinkimo.

Tarybos teigimu, biudžeto lėšos sudaro reikšmingą kai kurių nevalstybinių mokyklų pajamų dalį, tad apribojus finansavimą privačioms ugdymo įstaigoms, kurios nėra viešieji juridiniai asmenys, jos gali būti priverstos didinti paslaugų kainas.

„Jeigu dėl to kiltų sunkumų pritraukiant pakankamai mokinių, šios mokyklos būtų priverstos nebeteikti paslaugų ar itin sumažinti jų apimtis, todėl privačias mokyklas besirenkančioms šeimoms sumažėtų pasirinkimas“, – tvirtina KT.

Ji pridūrė, kad ribojimas gauti pelną gali panaikinti privačių mokyklų interesą vykdyti veiklą.

KT šių metų pradžioje jau buvo teikusi pirminį vertinimą dėl siūlomų Švietimo įstatymo pakeitimų, kuriame įspėjo įstatymų leidėjus dėl galimo konkurencijos ribojimo.

Projektu siūloma nustatyti reglamentavimą, pagal kurį mokymo lėšos priešmokyklinio, pradinio, pagrindinio, vidurinio ugdymo programoms, formaliojo švietimo programas papildantiems moduliams neformaliojo švietimo mokyklose finansuoti būtų skiriamos tik toms nevalstybinėms mokykloms, kurios yra viešieji juridiniai asmenys.

Šias Švietimo įstatymo pataisas parengė Mišriai Seimo narių grupei priklausantys parlamentarai Artūras Zuokas, Vitalijus Šeršniovas ir „Nemuno aušros“ frakcijos narys Artūras Skardžius, projektas registruotas pernai gruodį.

Pataisų rengėjai siūlo, kad jos įsigaliotų nuo kitų metų.