Perkėlimas į kitą darbą kartais suprantamas kaip darbovietės keitimas, tačiau tai gali būti ir darbo funkcijų keitimas. Taip sako Vilniaus universiteto (VU) Teisės fakulteto docentė Daiva Petrylaitė.

„Tarkim, dirbau pardavėja, dabar darbdavys mane perkelia į parduotuvės vedėjos pareigas, arba dirbau padavėja, dabar būsiu vadybininkė“, – pavyzdžius pateikia D. Petrylaitė. Taigi darbuotojo perkėlimu galima vadinti ir darbo funkcijų pasikeitimą toje pačioje darbovietėje.

Toks darbuotojo perkėlimas vadinamas vidiniu, tačiau tai gali vykti ir išorėje. Sąlygos ir aplinkybės gali būti pačios įvairiausios. Kartais tiesiog pati darbovietė skaidoma, atidaromas naujas filialas, nauja parduotuvė, jungiasi darbdaviai ir t. t. Gali būti ir visiškai išorinis perkėlimas – iš vieno darbdavio pas kitą.

„Paprastai, tai būna darbdavio sprendimas. Nes, jis žino, kur, kokių darbuotojų reikia, mato darbuotojų tobulėjimą. Tokius perkėlimus galima taikyti ir tada, kai darbuotojas praranda kvalifikaciją ir jį reikia pažeminti pareigose ar suteikti paprastesnį darbą“, – sako D. Petrylaitė.

Pasak teisininkės, niekas nedraudžia, susiradus naują darbą, ne prašyti išeiti iš seno, o perkelti į naują. „Tai reti atvejai, bet teoriškai įmanomi. Didelio skirtumo, kas yra proceso iniciatorius, nėra, bet iš to kyla tam tikros garantijos, tiksliau, jų tęstinumas darbuotojui“, – aiškina pašnekovė.

Darbuotojai pirmiausiai tokiais atvejais pradeda galvoti apie darbo stažą, nuo kurio priklauso ilgesnės atostogos, kada nors išeinant, išeitinių išmokos ir t. t. Reikia turėti omenyje, kad, kai darbuotojas perkeliamas į kitą darbą, tai bendra taisyklė, kurią turi įsisavinti visi, – negalima nutraukti darbo sutarties.

„Tarkime, penktadienį dirbau padavėja kavinėje, o jau nuo pirmadienio būsiu kavinės vadybininkė. Tai penktadienį darbdavys mane atleidžia, nutraukia darbo sutartį, o pirmadienį ateinu ir mane jau priima pagal naują darbo sutartį – dirbsiu naujose pareigose pas tą patį darbdavį“, – situaciją nupasakoja teisės specialistė.

Anot jos, taip daryti negalima, nes tokia situacija nepalanki darbuotojui. „Tuo metu nutrūksta tam tikros garantijos, mano minėtas darbo stažas pradedamas skaičiuoti iš naujo. Tokiais atvejais reikia tiesiog pakeisti darbo sutartį: pervadinti pareigas, galbūt pakeisti darbo užmokestį ir t. t.“, – rekomenduoja D. Petrylaitė.

Pasitaiko ir labai retų atvejų, kai darbuotojo arba darbdavio iniciatyva prašoma perkelti pas kitą darbdavį. „Tada sudaroma trišalė sutartis: esamas darbdavys tariasi su būsimu darbdaviu, kad, tarkime, man nebereikia teisininko, bet mano kolegai, darbdaviui kitoje įmonėje, reikia to teisininko“, – aiškina teisininkė. Su tokiu perkėlimu, be abejonės, turi sutikti darbuotojas. Sutartyje svarbu aptarti visas detales: nutrūks, ar nenutrūks santykiai pas pirmąjį darbdavį, kada, kas bus su nepanaudotomis atostogomis, kas bus su nepertraukiamu stažu. Jeigu darbuotojas yra perkeliamas, jo nenutraukiamas darbo stažas skaičiuojamas toliau. Jeigu jis išeis savo noru ir kitą dieną įsidarbins naujoje įmonėje, darbo stažas nutrūksta. „Atrodo smulkmena, bet tai – esminiai dalykai“, – mano VU Teisės fakulteto docentė.

Paprastai, norint apsidrausti, trišalėje sutartyje susitariama preliminariai, kokiomis sąlygomis darbuotojas bus įdarbinamas. Jeigu perkėlus darbuotoją, keičiasi jo atlyginimas, būtina apie tai jį raštu įspėti prieš mėnesį. Atlyginimui nesikeičiant, konkretaus pranešimo laiko nėra. „Jeigu pasikeičia tik viena kita funkcija, tai informavimo laikas gali būti trumpesnis – viena darbo savaitė, kelios dienos“, – tikina D. Petrylaitė.