- LRT Radijo laida „Kita tema“, LRT.lt
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Įsivaizduojama, kad ideali šeima ta, kurioje yra du vaikai – tėvai nori vaikui suteikti brolio ar sesers kompaniją, bet neaukoti viso savo laiko ir pinigų. Taip LRT RADIJUI sako sociologė Veronika Urbonaitė-Barkauskienė. Psichologės Ramintos Aleliūnaitės-Kliokmanės teigimu, vaikus auginti reikia ne tam, kad padėtų senatvėje, – auginant juos „iš reikalo“, vėliau gali būti sunku užmegzti ryšį.
Kai kurios šeimos jaučia spaudimą
Prieš porą metų Vilniaus universitete buvo atliktas tyrimas, kurio metu vyrų klausta, kokią idealią šeimą jie norėtų turėti, LRT RADIJUI sako Veronika Urbonaitė-Barkauskienė. Pasak jos, vyrų nuomonės sukosi aplink šeimą su dviem vaikais: „Jie kalbėjo apie tai, kad vienas vaikas – per mažai, nes jam norisi suteikti ne tik materialines vertybes, bet ir suteikti dvasinį saugumą, gerą kompaniją. Tą ir suteikia brolis ar sesuo.“
Sociologė priduria, kad vyrai, turėję brolį ar seserį, buvo linkę tikėti, kad du vaikai šeimoje – geriau nei vienas, bet auginti daugiau vaikų – sunku. „Tyrimo autoriai priėjo prie išvados, kad du vaikai yra kompromisas tarp noro suteikti kompaniją ir galimybės neaukoti viso savo laiko, finansinių gebėjimų didžiulei šeimai“, – tikina pašnekovė.
V. Urbonaitės-Barkauskienės nuomone, Europos Sąjungos kontekste Lietuva yra viena iš konservatyviausių valstybių: „Dėl to Lietuvoje vyrauja požiūris, būdingas labiau į rytus nutolusioms valstybėms. Tai reiškia įsivaizdavimą, kad šeimoje privalo būti vaikų, o žmonės, nusprendę jų neturėti, čia jaučia didesnį spaudimą nei gyvenantys Vakarų Europos valstybėse. Ten šis modelis priimamas kaip vienas iš galimų šeimos kūrimo variantų.“
Atsiduria nemalonioje padėtyje
R. Aleliūnaitė-Kliokmanė teigia girdinti klausimus apie vaikų turėjimą ir galvojanti apie šeimas, turinčias sunkumų jų susilaukti. „Kai matai šeimą, kuri neturi vaikų, nežinai, ar jiems sunku jų susilaukti, ar jie pasirinkę jų neturėti. Tas klausimas, kodėl nėra vaikų, yra nekorektiškas“, – aiškina pašnekovė.
Anot jos, toks klausimas iš aplinkinių pastato žmones į poziciją, kurioje jie turi tarsi aiškintis, teisintis: „Dalis tokių šeimų sako, kad pradžioje buvę skaudu, o vėliau jie pripratę. Tačiau tai skamba kaip posakis – ir šuo kariamas pripranta.“
R. Aleliūnaitės-Kliokmanės įsitikinimu, liūdna, jei moteris dėl tokio visuomenės spaudimo apsisprendžia pasidaryti abortą. „Labai gaila, kad mūsų aplinka daro tokią įtaką. Visada galima sakyti, kad viskas – mūsų laisvas pasirinkimas, bet pastojusi moteris turi daug jausmų ir yra emociškai pažeidžiama. Tuomet aplinkinės nuomonės priimamos labai jautriai“, – sako psichologė.
Kaip pavyzdys – Skandinavija
V. Urbonaitės-Barkauskienės manymu, kalbant apie vaikus, svarbus valstybės požiūris ir pagalba žmonėms, norintiems jų turėti: „Pavyzdžiui, JAV, kur be galo brangu gauti vaikų priežiūros pagalbą ir pan., žmonės apsisprendžia visai neturėti vaikų arba turėti jų mažai. Nes tai labai pakeičia kasdienį komfortą.“
Kitoks variantas, anot sociologės, – Skandinavijos šalys. „Ten abiem tėvams užtikrinama galimybė dalintis vaikų priežiūra – tai nebūtinai tik mama, kuri turi daryti kompromisus dėl karjeros, darbo. Valstybė gali padaryti daug, užtikrindama vaikų priežiūros ir oraus auginimo ir išlaikymo galimybes“, – tikina pašnekovė.
Auklėjimo metodai, kaip sako V. Urbonaitė-Barkauskienė, telkiasi branduolinėje šeimoje: „Žmonės domisi įvairiausiomis naujovėmis, tyrimais, mokslu ir pan. ir vis mažiau žmonių perima tradicinį auklėjimo būdą iš tėvų ir senelių. Kuo toliau, tuo dažniau tėvai ir vaikai gyvena atskirai nuo senelių, tad pastarieji natūraliai kiek atitolsta.“
R. Aleliūnaitės-Kliokmanės nuomone, vaikus reikia auginti ne tam, kad padėtų senatvėje. „Vaikas turi būti auginamas kaip laisva asmenybė. Jei santykiai su vaiku jam augant šilti, galima tikėtis, kad jis ir toliau norės likti šalia, tie santykiai išliks“, – teigia psichologė.
Pašnekovė tvirtina, kad jei vaikas auginamas „iš reikalo“ – nuo nemylimo vyro ar dėl visuomenės spaudimo, gali būti, kad ryšį užmegzti sunku. Tuomet senatvėje, anot R. Aleliūnaitės-Kliokmanės, gali būti liūdna ir vieniša.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Žiniasklaida: į gydymo įstaigą kreipęsis vyras sužinojo, kad neteko Lietuvos pilietybės1
Į gydymo įstaigą kreipęsis Lietuvos ir Izraelio pilietybes turėjęs vyras sužinojo, kad neteko Lietuvos pilietybės, skelbia „15min“. ...
-
Seimas linkęs numatyti mamų psichinei sveikatai skirtą atmintiną dieną4
Seimas svarstys Atmintinų dienų įstatymo pataisas, siūlančias gegužės pirmąjį trečiadienį minėti Pasaulinę mamų psichikos sveikatos dieną. ...
-
Kariuomenė dezinformacija vadina Baltarusijos pranešimus apie dronų ataką iš Lietuvos6
Kariuomenė neigia Baltarusijos institucijų pranešimus apie dronų ataką iš Lietuvos ir vadina tai dezinformacija. ...
-
Policija įspėja penkių miestų gyventojus ir paaiškina, kas vyks2
Balandžio 24–25 d. Lietuvos policija ir kitos valstybės institucijos dalyvauja pratybose. Jose imituojami sulaikymai, inkasatorių užpuolimas, pabėgimas iš įkalinimo įstaigos ar kitos ypatingosios ar nepaprastosios situacijos. Policija ragin...
-
Tuskulėnų memoriale bus pagerbtos Ruandos tutsių genocido aukos
Diplomatinė bendruomenė ketvirtadienį Tuskulėnų dvaro memoriale Vilniuje organizuoja renginį, skirtą paminėti tutsių genocido Ruandoje 30-metį. ...
-
Lietuva žada sekti Lenkijos pavyzdžiu dėl užsienyje gyvenančių mobilizuojamų ukrainiečių
Lietuva žada sekti Lenkijos pavyzdžiu dėl užsienyje gyvenančių ir į karą šaukiamų ukrainiečių vyrų, sako krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas. ...
-
R. Žemaitaitis įvykdė teismo įpareigojimą paneigti pareiškimus apie A. Tapiną5
Parlamentaras Remigijus Žemaitaitis įvykdė teismo įpareigojimą paneigti pareiškimus apie visuomenininką Andrių Tapiną. ...
-
Pernai daugėjo žemiau absoliutaus skurdo ribos gyvenančių žmonių12
Žemiau absoliutaus skurdo ribos pernai gyveno 6,5 proc. visų šalies gyventojų – apie 187 tūkst. žmonių, arba 2,7 proc. punkto daugiau nei 2022 metais, ketvirtadienį pranešė Valstybės duomenų agentūra. ...
-
Apie įstojimą į ES primena ir skėčių akcija1
2004 m. gegužės 1-ąją Lietuva kartu su kitomis devyniomis Vidurio ir Rytų Europos valstybėmis oficialiai tapo ES nare. Tą dieną Europoje surengta skėčių pakėlimo akcija. ...
-
Žmonėms su negalia įgyti vairuotojo pažymėjimą – misija (ne)įmanoma: „Regitra“ teisinasi2
Bandžiusi įgyti vairavimo teises, negalią turinti moteris susidūrė su netikėta kliūtimi – paaiškėjo, kad „Regitra“ neturi jos negaliai pritaikyto automobilio. Moteris dėl tokios situacijos pateikė skundą Lygių galimybių ko...