Kaunui teks pasitempti Pereiti į pagrindinį turinį

Kaunui teks pasitempti

2003-09-02 00:00

Savivaldybių asociacijos prezidentas tikisi, kad Lietuvos vietinė valdžia bus pasirengusi gauti ir vystymuisi panaudoti Europos Sąjungos milijonus

Pridėti kaip pageidaujamą šaltinį

Savivaldybių asociacijos prezidentas tikisi, kad Lietuvos vietinė valdžia bus pasirengusi gauti ir vystymuisi panaudoti Europos Sąjungos milijonus

Dauguma savivaldybių pasirengusios paimti kitąmet pradėsiančius byrėti Europos Sąjungos milijonus, skirtus Lietuvos regionams vystyti. Tačiau kai kurios vietinės valdžios gali susidurti su problemomis šioje srityje. Prie jų Savivaldybių asociacijos prezidentas, Druskininkų meras Ričardas Malinauskas priskiria ir Kauną, kuris iki šiol niekaip nesugebėjo pasinaudoti Lietuvos valstybės investicijų programa ir pelnyti daugiau valstybinių pinigų savo projektams įgyvendinti.

“Kauno dienos” interviu su R.Malinausku - apie savivaldos aktualijas.

Nepasimetė konstitucinėse džiunglėse

- Praėjusią žiemą ir pavasarį būta nuogąstavimų, kad savivaldybės “pasimes” naujame įgaliojimų pasidalijime tarp įvairių vietinės valdžios institucijų, kurį nustatė Konstitucinis Teismas. Kaip baigėsi šis “įgaliojimų perdalijimo” procesas?

- Su didelėm problemom, kiek man žinoma, nebuvo susidurta. Negavome jokių pretenzijų iš Vyriausybės atstovų apskrityse dėl nepreciziškai atliktų teisinių darbų.

Žinoma, savivaldybė savivaldybei nelygu. Galiu pasakyti, kad tose savivaldybių tarybose, kur yra stabili politinė dauguma, nekyla jokių didesnių problemų. Pavyzdžiui, mano vadovaujamoje Druskininkų savivaldybėje tikrai jokių nesklandumų nebūta. Mes turime aiškią daugumą (socialdemokratų - red. past.), turime savo programą ir tikslus. Tad mums nors ir tvanas teisinėje įgaliojimų padalijimų srityje, mes vis tiek rasime išeitį.

Tačiau tose savivaldybėse, kur valdančioji dauguma nestabili, sudaryta iš kelių apylygių politinių jėgų, tikrai sudėtinga pasidalyti postus. Vienos partijos atstovui tenka mero postas, kitos - vicemero, trečios - savivaldybės administracijos direktoriaus. Čia jau gresia didesnėmis bėdomis.

- Bet tai politinės problemos. O kaip su teisinėm? Ar jau yra visiškai aišku, kas ir už ką savivaldybėje atsakingas?

- Kas ką turi veikti, jau tikrai aišku. Mano nuomone, meras išlieka svarbiausiu asmeniu savivaldybėje, nors realių sprendimų galios jis neturi. Konkrečius sprendimus priima savivaldybės taryba, administracijos direktorius ir administracija. Pastarųjų veiklą meras prižiūri. Kadangi tai politinio pasitikėjimo pareigybės, meras turi galimybę politiškai prižiūrėti jas ir daryti reikalingas išvadas.

Smulkinimo procesas sustojo

- Ar juda į priekį tiesioginių merų rinkimų reikalai?

- Įvairiose valstybės institucijose dabar dirba kelios ekspertų grupės, kurios ieško sprendimų, kaip turėtų vykti tiesioginiai merų rinkimai, koks galimas įgaliojimų pasidalijimas tarp įvairių savivaldos institucijų, įgyvendinus tokių rinkimų idėją. Linkstama prie to, kad reikėtų sugrįžti prie sistemos, kai tiesiogiai išrinktas meras yra ir atstovaujamosios, ir vykdomosios valdžios galva.

Mes jau kelerius metus labai intensyviai pasisakome už tiesioginius merų rinkimus. Tačiau yra svarbu nustatyti ne tiek tokius rinkimus, bet realius merų įgaliojimus. Kas, kad meras bus renkamas tiesiogiai, jeigu jis turės tik tokius nedidelius, tokius simbolinius įgaliojimus, kaip yra nustatyta dabartiniame įstatyme.

- Ar galima tikėtis, kad 2007 metais, kai vyks naujos kadencijos savivaldybių tarybų rinkimai, merai jau bus renkami tiesiogiai?

- Jaučiame, kad politinių nesutarimų dėl tiesioginių merų rinkimų nėra. Yra tik diskusijos, kaip padalyti įgaliojimus tarp tiesiogiai išrinkto mero ir tarybos bei administracijos. Tos diskusijos negali vykti be galo be krašto. Jos netrukus baigsis. Kitąmet arba 2005-aisiais jau gali būti pritarta Konstitucijos pataisoms dėl tiesioginių merų rinkimų, o 2007-aisiais jie gali įvykti.

- O ar yra tikimybė, kad iki naujų rinkimų gali būti labiau susmulkintos kai kurios savivaldybės? Juk kažkada kalbėta, kad Lietuvoje vietoje dabar esančių 60 savivaldybių ateityje bus 90 ar net 100.

- Savivaldybių smulkinimo procesas sustojo kiek ilgesniam laikui. Nematau didelių privalumų tame skaidyme. Tai brangiai kainuoja, nes tenka kurti savivaldybes, formuoti darbuotojų komandas, mokyti juos dirbti. Ir premjeras Algirdas Brazauskas sakė nemanąs, kad artimiausiu metu smulkinti savivaldybes būtų tikslinga.

Skolos po truputį grąžinamos

- Prieš kurį laiką savivaldybes kamavo didžiulės skolos. Vietos valdžia skundėsi negaunanti pakankamo finansavimo iš Vyriausybės, todėl nuolat tenka lįsti į skolas. Kaip yra dabar?

- Sakyčiau, kad yra tikrai geriau, nei buvo. Žinoma, savivaldybės niekad nebus iki galo patenkintos. Pinigų trūksta, bet skolos tikrai mažėja.

Vis dėlto dar pasitaiko, kad Vyriausybė priskiria savivaldybėms atlikti kokius nors darbus, o jiems įgyvendinti pinigų nebeduoda. Bet šie atvejai jau nebe tokie masiški, kaip būdavo anksčiau.

- Kitąmet Lietuva įstos į ES ir gaus europietiškus milijonus regionų vystymui. Ar Lietuvos savivaldybės pasirengusios pasiimti šiuos pinigus?

- Vienos savivaldybės yra pakankamai neblogai pasirengusios, kitos dėl įvairių priežasčių dar ne. Tebelieka specialistų, galinčių parengti patrauklius projektus, problema. Be patrauklių projektų nebus įmanoma gauti finansavimo iš ES struktūrinių fondų regionams vystyti.

- Kaunas dažnai minimas tarp atsilikėlių, gaunant valstybės investicijas, nes nesugebėdavo parengti gerų projektų. Ar galima sakyti, kad tos savivaldybės, kurios nesugebėjo pasiimti Lietuvos valstybės biudžeto skiriamų pinigų, nesugebės gauti ir europietiškų milijonų?

- Paneigti tai būtų sunku. Jeigu nėra strategijos, vizijos, nėra gerų specialistų, galinčių parengti patrauklius planus ir projektus, jeigu pati savivaldybė nemato jokios perspektyvos, o gyvena tik šia diena, tuomet tikrai bus sudėtinga ar net neįmanoma gauti ES fondų lėšas.

Išties, Kaunas turėjo čia problemų, bet, man atrodo, padėtis po truputį keičiasi. Tikiuosi, jog, Lietuvai įstojus į ES, Kaunas, kaip ir dauguma savivaldybių, tikrai ras galimybių pasinaudoti europietiškais pinigais.

Naujausi komentarai

Komentarų nėra

Daugiau naujienų