„Manau, kad reikia aptarti mūsų ambiciją, sutarti, kas yra valstybės gynyba, ar tai tik ginkluota gynyba, ar bendrai yra visų institucijų, visos valstybės pasirengimas kariniam konfliktui, numatyti, sutarti strategiją ir padaryti planus juos įgyvendinti ir pasiruošti tam blogiausiam scenarijui“ , – žurnalistams po Valstybės gynimo tarybos (VGT) posėdžio teigė V. Rupšys.

„Man atrodo, pasiruošti blogiausiam scenarijui mes dar turime laiko ir, mano galva, gali būti apie tai kalbama“, – pridūrė jis.

Būtų tikslinga Lietuvoje turėti NATO brigadą

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Laurynas Kasčiūnas teigia, kad NATO rytiniame flange reikia turėti tokią atgrasymo ir gynybos architektūrą, kad Rusija neišdrįstų testuoti Baltijos šalių ir NATO erdvės. Pasak politiko, būtų tikslinga Lietuvoje turėti NATO brigadą.

„Esminė žinutė, kad turime turėti tokią atgrasymo ir gynybos architektūrą mūsų regione, kad testuoti Baltijos šalių ir NATO erdvės Rusija neišdrįstų. Tokia esminė žinutė. Čia mūsų strateginis tikslas: visų mūsų, esančių VGT, visų mūsų, esančių skirtingose politinėse jėgose, nacionalinis susitarimas“, – žurnalistams po Valstybės gynimo tarybos (VGT) posėdžio teigė L. Kasčiūnas.

Politikas pabrėžė, kad siekis yra Lietuvoje žymiai padidinti NATO pajėgų skaičių.

Esminė žinutė, kad turime turėti tokią atgrasymo ir gynybos architektūrą mūsų regione, kad testuoti Baltijos šalių ir NATO erdvės Rusija neišdrįstų.

„Jeigu mes dabar turime priešakinių pajėgų batalioną NATO, tai (padidinus) tris kartus, reikštų brigadą. Tai būtų labai, manyčiau, tikslinga“, – sakė jis.

NSGK pirmininkas patikino, kad bus dedamos visos pastangos, jog NATO brigada būtų dislokuota Lietuvoje.

„Labai svarbus Vokietijos vaidmuo. Mes tikrai vertiname vokiečių lyderystę šiuo klausimu, ypač mūsų valstybės atveju, tai šioje vietoje tikrai esame pasiryžę dirbti toliau su vokiečiais, kad jie būtų ta vedanti valstybė, iš bataliono pereinant į brigadą“, – akcentavo L. Kasčiūnas.

ELTA primena, kad Rusijai pradėjus karinę invaziją į Ukrainą, Lietuvos politikai užsimojo parengti naują partijų susitarimą dėl krašto apsaugos ir gynybos.

Praėjusią savaitę Seime prasidėjus politinių partijų pokalbiams dėl to, kokios nuostatos ir įsipareigojimai turėtų atsidurti atnaujintame susitarimo dėl saugumo ir gynybos dokumente, konservatoriai deryboms jau paruošė savo būsimo susitarimo projekto variantą.

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) paruošto susitarimo projekte, kurį pavyko gauti Eltai, rašoma, kad reaguojant į išaugusią Rusijos grėsmę turėtų būti siekiama iki 2025 m. krašto apsaugai skirti 3 proc. nuo BVP. Kartu keliama ambicija – priimti sprendimą dėl visuotinės karo prievolės Lietuvoje įvedimo. Konservatoriai vyksiančių derybų metu sieks įtikinti kitas politines partijas, kad tokį žingsnį žengti reikėtų jau 2025 m.