Karas ore: kokiais ginklais NATO gintų Baltijos šalis

Jei Rusija ryžtųsi agresijai prieš Baltijos šalis, vienas pirmųjų NATO uždavinių būtų visiško pranašumo ore užtikrinimas. Šiai užduočiai geriausiai tiktų neseniai pirmą kartą Sirijoje panaudoti naikintuvai „F-22 Raptor“, kuriuose įdiegtos nepastebimumo technologijos mestų rimtą iššūkį Kaliningrade dislokuotoms oro gynybos sistemoms. Tačiau šių lėktuvų gamyba 2011 metais buvo sustabdyta, o juos papildyti bei pakeisti turintys „F-35 Lightning II“ dar tik bandomi.

Kaip portalą LRT.lt informavo naikintuvus gaminanti „Lockheed Martin“, šiuo metu nuolatinė pažanga daroma visose F-35 programos srityse. „Daugiau nei šimtą F-35 naikintuvų pristatėme Jungtinių Valstijų Gynybos departamentui ir šalims partnerėms. F-35 ore praleido jau daugiau nei 20 tūkst. valandų, apmokyti 125 pilotai ir 1,3 tūkst. aptarnaujančio personalo.

Šiandien F-35 eksploatuojami dešimtyje vietų JAV, o praeitą savaitę Pietų Korėja oficialiai patvirtino dalyvausianti programoje su 40 orlaivių“, – aiškino „Lockheed Martin“ atstovas žiniasklaidai Benjaminas J.  Bolingas.

Brangiausias karinis projektas istorijoje

2001 metais „Lockheed Martin“ pristatytame naujos kartos naikintuvo projekte buvo teigiama, kad jis bus ne tik visapusiškai pranašesnis už kitus, bet ir patrauklus savo kaina. Tačiau metams bėgant bent jau antroji projekto nuostata gerokai pakito.

Prieš 13 metų vieno lėktuvo planuota kaina buvo 69 mln. JAV dolerių, o šiandien, JAV vyriausybės atskaitomybės tarnybos duomenims, ji siekia jau per 178 mln. JAV dolerių. Anksčiau buvo teigiama, kad orlaiviai bus tinkami naudoti jau 2010 metais, tad užsitęsę naikintuvų bandymai išaugino ir technologijų vystymo kaštus.

Ne mažiau įspūdinga F-35 išlaikymo kaina, kuri rugsėjo pabaigoje paviešintoje JAV vyriausybės atskaitomybės tarnybos ataskaitoje įvertinta 19,9 mlrd. JAV dolerių per metus. Tai maždaug du kartus daugiau už Lietuvos metinį biudžetą.

Paskaičiuota, jog per visą bent 55 metus truksiantį F-35 eksploatavimo periodą 2 443 naikintuvų flotilė JAV atsieis maždaug 1 trln. JAV dolerių arba maždaug 20 Lietuvos metinių BVP.

B. J. Bolingas sakė, kad viena pagrindinių kliūčių vystant F-35 išlieka atskirų kariuomenės rūšių galimybės pradėti pradinį operatyvinį pajėgumą. Jūrų pėstininkai tai padaryti žada kitų metų liepą, vėliausiai – gruodį. Toliau tęsis programinės įrangos testavimai, prie kurių oro pajėgos turėtų prisijungti 2016 metais, o visos programos pabaiga planuojama 2018 metais.

Karinio biudžeto diržų veržimas

Didžiulė JAV valstybės skola, viršijanti 100 proc. BVP, ir neseniai praūžusios fiskalinės krizės paskatino šalies politikus susimąstyti apie išlaidų krašto apsaugai mažinimą. 2011 metais prezidentas Barackas Obama pasiūlė, kad iki 2023 metų kariniam biudžetui būtų galima skirti 400 mlrd. JAV dolerių mažiau, paskirstant šią sumą per visus metus.

Šiemet JAV karybai išleido 618,7 mlrd. JAV dolerių – tai sudaro beveik 40 proc. visame pasaulyje tam išleidžiamų pinigų. Europos Sąjungai tenka 15 proc., Kinijai – 10 proc. Rusijai – 5 proc.

Tačiau neatrodo, kad „Lockheed Martin“ labai jaudintųsi dėl mažėjančių JAV išlaidų. Jų teigimu, JAV vyriausybė yra nepajudinamai įsipareigojusi F-35 programai.

„Turint omenyje sudėtingą biudžeto aplinką, mes darome viską, kad sumažintume kainą. Todėl šią vasarą pradėjome „Prieinamumo projektą“. Šios iniciatyvos tikslas yra sumažinti 5-os kartos naikintuvo F-35 gamybos kaštus ir jo galutinę kainą iki dabartinių 4-os kartos naikintuvų kainų per šį dešimtmetį.

Lėktuvą gaminančios „Lockheed Martin“, „BAE Systems“ ir „Northrop Grumman“ yra pasiryžusios investuoti 170 mln. JAV dolerių per artimiausiu kelis metus ieškant geriausių sprendimų kainų mažinimui. Nuo 2016 iki 2018 metų prisidės ir USG korporacija, investuosianti 300 mln. JAV dolerių.

Mūsų tikslas yra 2019 metais pristatyti F-35 naikintuvą už mažiau nei 80 mln. JAV dolerių to meto kainomis“, – tikino B. J. Bolingas.

Prabilo apie sunkumus

Panašu, kad kur kas labiau už „Lockheed Martin“ dėl mažėjančių biudžeto asignavimų nerimauja JAV karinių oro pajėgų generolas Markas Welshas.

Rugsėjo viduryje kalbėjęs JAV karinių oro pajėgų 67-ųjų įkūrimo metinių minėjimo renginyje jis sakė, kad iki šiol JAV pilotai buvo geriausi danguje dėl trijų priežasčių: „Mes priimdavome geriausius žmones, suteikdavome jiems geriausias žinias ir duodavome jiems geriausią įrangą, kokią galima nupirkti už pinigus“.

M. Welsho teigimu, trečioji dalis šiuo metu yra pavojuje. „Tačiau, – sakė jis, – galbūt mums nereikia geriausios ginkluotės, o tik geresnės nei visų kitų. Jei pirmą ir antrą dalis įvykdysime deramai, viskas bus gerai.“

Dominavimas ore

Dar vienas dalykas, į kurį savo kalboje dėmesį atkreipė M. Welshas, buvo oro pajėgų gebėjimas užsitikrinti dominavimą ore.

„Jei mes nesugebėsime užsitikrinti visiško pranašumo ore, kas nėra savaime suprantama ar lengva, jei ateities konfliktuose negalėsime to padaryti ir garantuoti, tada mums teks keisti ir kariuomenės bei jūrų pėstininkų taktikas žemėje. Reiks keisti tai, ką jie perka, kaip treniruojasi, galbūt netgi ką jie priima į savo gretas“, – kalbėjo generolas.

Jo teigimu, dominavimas ore yra pamatinis JAV oro ir žemės pajėgų bendradarbiavimo elementas.

Kartu su M. Welshu renginyje dalyvavęs generolas Frankas Gorencas susirinkusiems paaiškino, su kokiais sunkumais JAV pajėgos susidurtų Baltijos regione: „Tai būtų ginčytina oro erdvė, nes Rusija turi ilgo nuotolio priešlėktuvines raketas, kurios dengia net trečdalį Lenkijos teritorijos“.

„Yra ir kitų NATO oro erdvės vietų, kur tai galioja“, – tęsė jis, ir nors nepaminėjo Estijos, Latvijos ar Lietuvos, nesunku nuspėti, kad jos patenka į šį perimetrą.

Po savo pranešimo F. Gorencas portalui breakingdefense.com sakė: „Mums gali tekti užgniaužti arba sunaikinti priešų oro gynybos sistemas. Problema ne ta, kad mes nemokame to padaryti: tiesiog tai yra misija, kurios, jei atvirai, mums netenka dažnai atlikti“.

Su juo sutiko ir generolas Philipas Breedlove‘as, pridūręs, kad „mums tektų dominavimą ore įgyti, kautis dėl jo“.

Šiai užduočiai geriausiai tiktų 195 JAV turimi F-22 naikintuvai – vyresnieji F-35 broliai, kurių kaina taip pat tapo nekontroliuojama, kol galų gale Pentagonas už juos sumokėjo 67 mlrd. JAV dolerių.

F-22 gali skristi „supercruise“ ir „stealth“ režimais, o greičiau už garsą nukeliauti iki 3,2 tūkst. kilometrų. Pagrindinė jų funkcija – pulti priešą, apie juos net nežinantį. Taip pat F-22 gali bombarduoti iki už 25 kilometrų esančius taikinius.

Ateitis priklauso bepiločiams lėktuvams?

M. Welshas savo kalboje taip pat užsiminė, kad, jo manymu, bepiločiai lėktuvai per artimiausius 20–30 metų užims vis svarbesnę vietą oro pajėgose.

Tai visai tikėtina dėl kelių priežasčių. Visų pirma, jie yra kur kas pigesni už įprastus naikintuvus, kuriems skiriama maždaug 90 proc. JAV oro pajėgų biudžeto.

Kai kas bepiločius lėktuvus taip pat laiko pakankamai efektyviais. Tačiau jų naudojimas kelia daug etinių klausimų. JAV vyriausybei nuolat prikišama, kad kartu su teroristais nuo jų atakų nukenčia ir niekuo dėti civiliai.