„Lietuvos kalėjimų tarnybai nebuvo suteikta galimybė pasisakyti dėl Lietuvos apeliacinio teismo procesinio sprendimo praplečiant bylos ribas. Lietuvos kalėjimų tarnyba nesutinka, kad pirkimo sąlygos yra neteisėtos“, – nurodoma penktadienį išplatintame Kalėjimų tarnybos komentare.

Kaip rašė BNS, Apeliacinis teismas antradienį pranešė nusprendęs, kad Lietuvos kalėjimų tarnyba turi nutraukti Šiaulių rajone planuojamo beveik 57 mln. eurų vertės naujo kalėjimo statybos ir valdymo viešosios ir privačios partnerystės (PPP) būdu konkursą.

Tokį sprendimą teismas priėmė konstatavęs, kad konkurso sąlyga, pagal kurią vertinamas energinio naudingumo kriterijus, gali būti subjektyvi, neatitinka Viešųjų pirkimo įstatymo, nepagrįsta ekonomine nauda, todėl yra neteisėta.

Kalėjimų tarnyba tvirtina, kad Apeliacinis teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) praktikos dėl konkursų sąlygų, ypač tokių, kurios įprastos PPP bei konkurencinio dialogo būdu vykdomuose pirkimuose.

„Apeliacinio teismo sprendimą Lietuvos kalėjimų tarnyba vertina kaip naują precedentą, vertinimą, išeinantį iš konkretaus projekto ribų, nes tiek savo struktūra, tiek vertinimo kriterijais pirkimas praktiškai niekuo nesiskyrė nuo panašių PPP projektų, įgyvendinamų Lietuvoje“, – nurodė Kalėjimų tarnyba.

Jos teigimu, Lietuvos apeliacinis teismas išplėtė pirkimo dalyvio „DG VPP vystymas“, veikiančio įmonių grupėje su „MG Grupe“ ir „Darnu group“, skundo ribas. Tarnyba pažymėjo, kad šis pirkimo dalyvis viso proceso metu neginčijo pirkimo sąlygų teisėtumo, kaip tai išaiškino Lietuvos apeliacinis teismas.

„Lietuvos apeliacinis teismas savarankiškai praplėtė bylos ribas, o tai nėra įprasta viešųjų pirkimų bylų proceso dalis, tokie sprendimai priimami itin retais atvejais, kai nustatomas akivaizdus pažeidimas, nors šiuo atveju teismas pažeidimo netgi nemėgino įrodyti“, – pažymėjo Kalėjimų tarnyba.

Ji nurodė „analizuojanti susidariusią teisinės kolizijos situaciją“ ir pakartojo vertinanti galimybę teikti skundą Aukščiausiajam Teismui, mat būtent jo 2020 metais suformuota praktika besivadovavusi vykdydama pirkimą.

Teisingumo ministras Rimantas Mockus anksčiau šią savaitę BNS atsakingais už konkurso sąlygų parengimą ir pirkimo organizavimą įvardijo Kalėjimų tarnybos kanclerę Ligitą Valalytę ir tarnybos vadovą Mindaugą Kairį.

Ministras tuomet teigė, kad pagal pačios Kalėjimų tarnybos pareigūnų ir profsąjungų pateiktus skundus pradėjo tris tyrimus dėl galimo tarnybos vadovų piktnaudžiavimo, aplaidaus pareigų vykdymo ir administracinio neūkiškumo.

Kalėjimų tarnyba penktadienį pabrėžė, kad už pirkimo sąlygų rengimą nėra atsakingas vienas konkretus asmuo, tai yra bendro darbo kartu su Centrinės projektų valdymo agentūros (CPVA) rezultatas.

„Lietuvos kalėjimų tarnyba, siekdama, kad šis svarbus pirkimas vyktų skaidriai, pasinaudojo (...) įstatyme numatyta teise ir kreipėsi į Viešųjų pirkimų tarnybą bei Teisingumo ministeriją dėl atstovų delegavimo į pirkimo komisiją stebėti vykdomo pirkimo procedūrų eigą. Komisijos sudėtyje taip pat dalyvavo CPVA ekspertai. Finansų ministerija teikė išvadą dėl pirkimo sutarties sąlygų“, – nurodė tarnyba.

Ji pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismai patvirtino pirkimo procesą buvus skaidrų ir teisingą, o tai leidžia teigti, kad pirkimas atliktas kvalifikuotai, paisant įstatymų, tvarkų ir taisyklių.

„Vykstant teisminiams procesams keturios bylos buvo sprendžiamos skirtingų teisėjų ir netgi skirtinguose apygardos teismuose, o sprendimai priimti palankūs Lietuvos kalėjimų tarnybai“, – nurodė Kalėjimų tarnyba.

BNS rašė, kad pagal konkurso sąlygas privatus partneris už 47,5 mln. eurų Malavėniukų kaime Šiaulių rajone turi pastatyti ir 15 metų valdyti apie 16 tūkst. kvadratinių metrų ploto laisvės atėmimo įstaigą, kurioje kalėtų maždaug 400 nuteistųjų. Iš viso per projekto laikotarpį privačiam partneriui būtų išmokama 56,6 mln. eurų.

Šio konkurso rezultatus apskundė visos jo nelaimėjusios bendrovės. Jos nesutinka su sprendimu laimėtoju pripažinti investicijų bendrovės „Nter“ fondo valdomą įmonę „Spi 1“.

75 proc. „Spi 1“ akcijų valdo investicijų bendrovės „Nter“ fondas „Nter Social Infrastructure Fund“, o likusią dalį – Renato Načajaus ir Vitalijaus Vasiliausko valdoma „Isegas“.