Kaip išmoksta vadovauti vadovai?

Reikalingi įgūdžiai

Kalbėdama apie vadovų kasdienybę, Kauno technologijos universiteto (KTU) Strateginių partnerysčių prorektorė prof. dr. Edita Gimžauskienė pastebi, kad ji nėra paprasta, nes vadovams tenka užduotis matyti visą organizacijos paveikslą ir suprasti, kaip viename valdymo lygyje daromi sprendimai nulemia visos organizacijos rezultatą.

„Vadovai visuomet žongliruoja tarp savo padalinio lūkesčių ir tarp aukščiausio lygio vadovų keliamų tikslų, todėl nuo jų priklauso, kaip organizaciniai pokyčiai bus iškomunikuoti, suprasti ir įgyvendinami. Šioms kompetencijos reikia vadybos žinių ir praktinių įgūdžių, strateginio, kritinio mąstymo, verslumo ir įtakos lyderystės kompetencijų“, – teigia prof. dr. E. Gimžauskienė.

Vienas iš būdų ugdyti rinką atliepiančias lyderio kompetencijas – studijos universitete.

„Tiek Lietuvos, tiek pasaulio pramonėje vykstantys pokyčiai, prie kurių vadovai turi itin greitai prisitaikyti dažniausiai sukeliami technologijų plėtros, įskaitant žaliojo kurso, žiedinės ekonomikos uždavinius ir skaitmeninę transformaciją“, – pasakoja prof. dr. E. Gimžauskienė.

Be vadybinio išsilavinimo

Platesnis išsilavinimas vadovams svarbus dėl to, nes neretai jais tampa specialistai, neturintys vadybinio išsilavinimo. Statistika rodo, kad net 87 proc. dabartinių vadovų norėtų būti turėję daugiau vadybos mokymų iki lemtingo karjeros šuolio. Tad papildomas mokymasis gali būti skirtas ne tik jau turimoms kompetencijoms atnaujinti, bet ir vadybos žinioms gilinti.

„Kadangi turiu inžinerinį išsilavinimą, visada jaučiau, kad noriu papildyti savo vadybos žinias per verslo prizmę“, – tikina KTU MBA studijų programos absolventas, įmonės LZT vadovas Mindaugas Milevičius.

Jis pažymi, kad studijos padėjo sustiprinti vadybos kompetencijas ir integruoti jas į techninį suvokimą, taip suteikiant galimybę geriau suprasti ir valdyti sudėtingus projektus ir verslo procesus.

„Pasikeitė ir mano mąstymas apie pokytį, nes, nepavykus prisitaikyti prie kintančių rinkos sąlygų, netaikant inovacijų, įmonė gali prarasti savo pozicijas. Iš tiesų, tik pokytis padeda judėti į priekį tiek darbuotojui, tiek įmonei“, – kalba M. Milevičius.

Svarbu: M. Milevičius pažymi, kad studijos padėjo sustiprinti vadybos kompetencijas ir integruoti jas į techninį suvokimą. / Asmeninio archyvo nuotr.

Naujos kompetencijos

Verslo administravimo diplomus dar vasarą atsiėmę įvairių įmonių vadovai tikina, kad įgytos žinios apie projektų valdymą ir inovacijų diegimą leidžia efektyviau valdyti pokyčius organizacijoje. Kai kurios iš įmonių, įgyvendindamos pokyčius, jau pasiekė reikšmingų rezultatų – pertvarkytos atlygio ir klientų aptarnavimo sistemos, kitaip organizuojamas darbas.

Pokyčių valdymo teorijos išmanymas padeda visų grandžių vadovams geriau pasiruošti.

„Pokyčių valdymo teorijos išmanymas padeda visų grandžių vadovams geriau pasiruošti pokyčiams, aiškiau suprasti jų etapus ir sėkmingai įtraukti savo komandas į pokyčių įgyvendinimą, siekiant bendro tikslo. Įgytomis žiniomis dalijuosi ir su savo komanda, kurios įsitraukimas lemia pokyčių sėkmę. Po studijų pradėjome kitaip dirbti vykdant strateginį planavimą, vystant naujus produktus ir procesus“, – apie studijų reikšmę kalba KTU absolventė, įmonės „Medicinos linija“ vadovė Rima Žurauskaitė-Storace.

Ši studijų programa, skirta vadovams, organizuojama per keturis tematinius laukus – tai strategija ir verslo modeliai, technologinės tendencijos ir transformacijos, organizacijos vystymas ir inovacijų valdymas. Įmonių vadovai sutaria, kad dar vienas didelis pranašumas,  įgyjamas studijuojant, – galimybė išmokti kalbėti darbuotojų kalba.

„Kai kuriuos pokyčius, kurių reikšmę identifikavome, jau įgyvendinome, dar nemaža dalis bus įgyvendinta ateityje. Organizacijoje tiek kalbant apie pokyčių valdymą, tiek apie kitas veiklos sritis, bendravimas tarp skirtingų grandžių vadovų yra sklandus, kai kalbame ta pačia kalba, o universitetas mus moko tos pačios pokyčių valdymo kalbos“, – neslepia R. Žurauskaitė-Storace.