Jaunimo festivalyje – nuo skrydžio į Marsą iki sporto virtuvės

Pasaulio lietuvių jaunimo susitikime tūkstančiai jaunuolių ne tik užmezgė naujų pažinčių, pramogavo, bet ir aktyviai klausėsi žymių žmonių pranešimų, drąsiai su jais diskutavo, gvildeno Lietuvai ir pasauliui aktualias temas.

Mąstymas – aukštyn kojomis

Iš įvairių Lietuvos regionų bei užsienio valstybių į Prienų rajone surengtą pirmąjį Pasaulio lietuvių jaunimo susitikimą suvažiavę įvairaus amžiaus žmonės skundėsi tik dėl vieno: kaip viską suspėti aprėpti? Norėjosi išgirsti daug pasiekusio verslininko patarimų, o tuo pat metu idėjas žarstė kita garsenybė.

Jaunimui skirtame festivalyje iš viso vyko daugiau kaip šimtas diskusijų, susitikimų, buvo skaitomi įvairiausių sričių pranešimai: verslo, politikos, mokslo, kultūros, sporto.

Antai pilnut pilnutėlė palapinė prisipildė švytinčių jaunų veidų, norinčių išgirsti XXI amžiaus vizijas. Jas išsakė neeilinės asmenybės. Buvęs Kosta Rikos prezidentas, verslininkas, organizacijos, kovojančios su klimato kaita vadovas José María Figuerez, jaunuoliams siūlė paprastą formulę, kaip keisti pasaulį ir nustoti jį pereikvoti.

„Atsibudę ryte, užčiuopę problemą, spręskite ją kitaip, nei iki šiol“, – tarė jis ir apvertė ant stalo stovėjusią stiklinę dugnu į viršų.

Ką buvęs prezidentas turėjo galvoje? Pavyzdžiui, jis ragino nedaryti to, ką daro daugelis jaunų žmonių: vos pradėję skintis gyvenimo kelią ima paskolas būstui, neišgalėdami perka ne pačius pažangiausius produktus ir taip toliau klampina Žemę.

J.M.Figuerez‘o įsitikinimu, bankai turėtų būti suinteresuoti išduoti paskolas tik tokiam būstui, kuris ir po 30 metų bus vertingas. Ateities būstas yra tas, kuris reikalingą energiją pasigamina pats. Toks būstas nedidina anglies dvideginio emisijų. Būtent toks būstas, kalbėjo buvęs Kosta Rikos prezidentas, turi būti šiandieninio, progresyvaus jaunimo taikinys.

Prireiks planetos „B“

Svečias iš Jungtinės Karalystės – profesorius, Londono komercinio smegenų centro (angl. –think tank) „Z/Yen“ įkūrėjas ir pirmininkas Michael Mainelli tikino, kad ir mažesni miestai bei šalys yra pajėgūs rasti inovatyvius sprendimus, kurti ateities produktus. Ir apskritai, jo nuomone, visko variklis yra rungtyniavimas.

Architektas Juergen Haepp, kuris Jungtiniuose Arabų Emyratuose (JAE), Abu Dabyje, projektuoja pirmąjį anglies dvideginio į aplinką neišskiriantį miestą, įsitikinęs, kad ir kiti ateities miestai turės būti kompaktiški. Juose nereikės didelių išlaidų transportui, žmonės galės vaikščioti pėsčiomis, pastatai nereikalaus iš žemės gelmių išgaunamų produktų energijos.

Architektas atkreipė dėmesį, kad atsinaujinanti energija domina net tokią šalį, kaip JAE, kuri nesiskundžia naftos stygiumi. Jau dabar, perspėjo J.Haepp, mūsų planeta pereikvojama. Žmonija, jo įsitikinimu, gali perpus sumažinti vandens, elektros, kitų išteklių suvartojimą. Žmonių gyvenimo būdas taip pat turi iš esmės keistis.

Bene labiausiai provokuojantį pasiūlymą pateikė lietuvis verslininkas, dėstytojas, inovacijų entuziastas Vladas Lašas: „Kas dalyvausite ekspedicijoje į Marsą? Juk tai tas pats, kaip kadaise vykti į kitus žemynus“.

Pasak V.Lašo, greitai gali prireikti planetos „B“. „Silicio slėnius kuriantys žmonės dairosi į dangų bei į žvaigždes“, – nejuokavo lietuvis.

Sportas – tai kultūra

Kiekvienas pranešimas bei diskusija sulaukė nemažai susidomėjusiųjų. Antai sporto pasaulio atstovai gvildeno liūdną aktualiją: „Kodėl Lietuvos sporto lygis krenta?“

„Sportas yra ne krepšinis, ne futbolas ir ne boksas atskirai. Tai yra kultūra. Tą turi suprasti mūsų valdininkai. Neprašome pinigų, kai reikės, atsiras mecenatai“, – diskusijoje pasisakė verslininkas, įvairių sporto klubų savininkas, „Ūkio banko investicinės grupės“ prezidentas Vladimiras Romanovas. Jo įsitikinimu, valstybė turi kontroliuoti visų sporto šakų federacijas bei asociacijas, tuomet sporte įsivyraus tvarka, atsiras norinčiųjų į jį investuoti.

Jam pritarė futbolo klubo vadovė Vilma Venslovaitienė: „Iš tiesų trūksta valstybinio požiūrio, tvarkos, problemos labai opios. Trūksta mūsų apsijungimo ir bendruomeniškumo keliant šiuos klausimus“.

Diskusijoje užsiminta, kad valstybinėms sporto mokykloms skiriami pinigai galimai panaudojami neefektyviai, kad šių mokyklų treneriai neatlieka savo darbo tinkamai, tuo tarpu privačių sporto mokyklų veiklą finansuoja auklėtinių tėvai. Buvo apgailestaujama, kad sporte egzistuoja korupcija, jam daro įtaką lažybų verslas.