Jaunieji gydytojai kiborgais būti nenori

Sumanymas išgąsdino ligonius

Lietuvos darbo biržos skelbimuose – daugiau nei 100 medicinos  specialistų paieškos. Gydytojų trūksta ne tik šalies rajonų gydymo įstaigose, bet ir didžiuosiuose miestuose. Nejaugi kilniausios profesijos atstovų, kurie jaučiasi visokeriopai nuvertinti, gretas išretino emigracija? Juk vien Lietuvos sveikatos mokslų universitetą (LSMU) kasmet baigia bene 300 gydytojų.

Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga jų stygių rajonuose nusprendė kompensuoti keičiant gydytojų rezidentų rengimo modelį, tiksliau, siunčiant juos dirbti į rajonus, kur medikų trūksta.

"Ar rajonų gyventojai yra kitokie, kad juos gali gydyti kompetencijos neturintys gydytojai, dar nebaigę studijų?" – pasipiktino Šilalės rajono gyventoja Aurelija Jakutienė.

Ji, gydydamasi Kauno klinikose, matė, kad gydytojai rezidentai be docentų ir profesorių leidimo net prieiti prie ligonio negali, o dabar turės savarankiškai priimti sprendimus, kokia liga žmogus serga, kokius tyrimus jam atlikti, kokius vaistus skirti. Tai išgąsdino rajonų gyventojus, kad tarsi neapsiplunksnavę ančiukai gydytojai rezidentai staiga virs gulbėmis.

Jaunimo idėja

"Deleguoti daugiau atsakomybės gydytojams rezidentams, įgalinti juos savarankiškai dirbti rajonuose – mūsų iniciatyva", – nustebino Jaunųjų gydytojų asociacijos (JGA) prezidentas, LSMU studentas, įpusėjęs skubiosios medicinos rezidentūrą, Martynas Gedminas.

Jauni gydytojai kupini idėjų, jie siekia esminių pokyčių sveikatos sistemoje, kuri netenkina nei gydytojų, nei jų pacientų. Sako, kad tvarūs pokyčiai turi prasidėti nuo medikų rengimo. Gydytojai rezidentai tikri, kad jie galėtų dalį sprendimų priimti savarankiškai daug anksčiau nei dabar – tik po devynerių ar vienuolikos studijų metų.

"Jau dabar kai kurie rezidentai dirba savarankiškai, bet yra tik gydytojų asistentai", – atskleidžia JGA valdybos pirmininkė Simona Stankevičiūtė.

Gydytojai mokosi labai ilgai: šešerius metus – bendrosios studijos, rezidentūra – nuo trejų iki šešerių metų. Visai savarankiškai galima dirbti tik baigus studijas, nė dienos anksčiau, nepaisant, kad kai kas jau seniai išmokta. Arba priešingai: išmokta teorija, o praktika – tik pradėjus dirbti.

Siūlo savo receptą

"Rezidentūros metu įgyjami įgūdžiai skirstomi į etapines kompetencijas. Dalį jų įgyjame pirmaisiais metais, dalį – antraisiais, ir taip toliau. Per ketverius metus išmoksiu vertinti ne tik rentgeno, ultragarso, kompiuterinės tomografijos, bet ir magnetinio rezonanso, pozitronų emisijos aparatūra atliktus tyrimus", – įsitikinęs radiologijos rezidentūrą pasirinkęs JGA valdybos narys Antanas Montvila.

Kol kas jis baigia pirmuosius rezidentūros metus ir rentgenologinių tyrimų vertinimo kursą. Būtent tokie tyrimai atliekami rajonų gydymo įstaigose, o patys moderniausi – vos keliose šalies klinikose.

"Kai esi nemažai išmokęs, regionų ligoninės priima rezidentus dirbti asistentais. Jei jiems būtų suteikta kvalifikacinė kompetencija, būtų iš dalies išspręsta gydytojų stygiaus problema", – pateikia pavyzdį A.Montvila.

Jaunųjų gydytojų idėja – suteikti jiems galimybę dirbti savarankiškai palaipsniui, pradedant nuo paprastų funkcijų. Tai jie įvardija terminu – per etapines kompetencijas.

"Mes siūlome, kad rengiant gydytojus būtų įdiegtas etapinių kompetencijų modelis, toks kaip Vakarų Europoje, JAV, Kanadoje, kai išmokus dalį kurso ir išlaikius egzaminą suteikiama teisė dirbti neperžengiant šios kompetencijos ribų, kurios palaipsniui vis didėja. Tai įteisinus Lietuvoje, būtų galima sumažinti medikų darbo krūvį ir pasiekti geresnio paslaugų prieinamumo", – receptą pateikia M.Gedminas.

Tikina esą pasirengę

Absoliuti dauguma gydytojų rezidentų, o jų yra apie 1800, mokosi vos keliose šalies gydymo įstaigose – rezidentūros bazėse. Jaunieji medikai sako, kad didžioji jų kasdienio darbo dalis yra medicininės dokumentacijos pildymas ar kitos gydytojo kompetencijos nereikalaujančios užduotys, tokios, kaip paciento palydėjimas pradiniam ištyrimui ir panašiai.

"Dabar teisiškai rezidentas trejus ar penkerius metus gali labai mažai, o baigus rezidentūrą užgriūva maksimali atsakomybė. O juk galėtų būti, kad, pavyzdžiui, išegzaminavus visus antrų metų vidaus ligų rezidentus, įsitikintum, ar jie sugeba kokybiškai atlikti tam tikras procedūras ir gali gydyti tam tikro sunkumo ligas. Kai to nėra, viską lemia gydytojo specialisto ir rezidento santykiai", – apibendrina A.Montvila ir pabrėžia, kad reikia keisti įstatymus.

Jo kolega M.Gedminas pritaria, kad rezidentai nori prie savarankiško darbo pereiti palaipsniui, etapais.

Norime ne revoliucijos, o evoliucijos.

"Norime ne revoliucijos, o evoliucijos", – tikina M.Gedminas ir sako, kad išeitis – etapinės kompetencijos, dalį jų įgyjant ir rezidentūros bazėse, įsteigtose rajonų ligoninėse, kur teikiamos ne pačios sudėtingiausios paslaugos.

Tokių paslaugų poreikis, tvirtina jaunieji gydytojai, ir yra pats didžiausias. Būtent jas pacientams ir galėtų teikti kai kurių specialybių vyresnieji rezidentai.

O jei iškils nenumatyta problema? Ten profesorių šalia tikrai nebus. Ar nenukentės ligoniai? Jaunieji gydytojai tvirtina suprantantys, kokia atsakomybė užguls jų pečius.

"Paciento saugumas negali nukentėti, ir tam turi būti numatyti visi svertai. Kartais atliekant visai paprastą, įprastą procedūrą gali ištikti nenumatytų komplikacijų, ir privalu sugebėti išsikviesti pagalbą. Kolegos iš Olandijos pasakojo, kad ginekologijos skyriuje budint rezidentui ir įvykus komplikacijai, gydytojas atvyksta per penkiolika minučių", – tvirtina S.Stankevičiūtė ir cituoja pavyzdinius rezidentūros nuostatus.